Europos Komisijos prioritetai yra Europos žaliasis kursas, skaitmeninė ateitis, žmonėms Europos bendros skaitmeninės rinkos sukūrimas. Tai vieni iš svarbiausių Europos Komisijos prioritetų saugos ir sveikatos klausimais.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo labiau rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata. Padėtis pagerėjo iš dalies todėl, kad vadovai pripažino, jog aktyvi lyderystė rūpinantis sauga ir sveikata yra svarbi ne tik dėl teisinių ar etinių priežasčių, bet ir naudinga verslui. „Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata“ praktinės gairės skirtos vadovams, kurie nori būti lyderiais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų srityje. Klestinti verslo bendruomenė kuria darbo vietas ir gerovę, kas būtų neįmanoma be patikimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų valdymo. Saugios darbo sąlygos neatsiejamos nuo prekių gamybos ir paslaugų teikimo kokybės. Įmonės veiklos sėkmė priklauso nuo apskaičiuotos rizikos. Veiksmingiausias būdas mažinti šią riziką yra prevencija – taip įmonės veikloje lieka mažiau netikrumo. Vertindamos riziką ir naudodamosi tinkamomis prevencijos priemonėmis įmonės gali padidinti produktyvumą, taigi ir pelną.

„Europos saugos ir sveikatos agentūros“ ateities įžvalgų projekte nagrinėjama sparčių skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą ir robotiką, pokyčių įtaka darbui ir tikėtinas poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai. Šiuo projektu siekiama ES sprendimų priėmėjams, valstybių narių vyriausybėms, profesinėms sąjungoms ir darbdaviams pateikti reikalingą informaciją apie skaitmeninių technologijų pokyčius, jų poveikį darbo pobūdžiui ir organizavimui ir dėl jų galinčias kilti problemas.

Ypatingai svarbios ateities įžvalgos dėl naujos ir atsirandančios rizikos, susijusios su skaitmeninimu iki 2025 m. Ši veikla turėtų padėti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą ateityje laikantis pažangaus, tvaraus ir integruoto augimo ES valstybėse.

Pagal 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą, vienas iš Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros prioritetų yra remti su darbu susijusių ligų prevenciją. Taip siekiama ne tik gerinti pavienių darbuotojų gyvenimą, bet ir kuo labiau mažinti dėl su darbu susijusių ligų ir mirčių patiriamas pasekmes.

Per pastaruosius 10 metų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičius sumažėjo 25 proc. Vis dėlto nustatyta, kad nuo ligų, susijusių su darbu, visame pasaulyje kasmet miršta 2,4 mln. žmonių, iš kurių 200 000 – Europoje.

Dirbdama su darbu susijusių ligų srityje, „Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra“ siekia sukurti įrodomųjų duomenų apie prevenciją, politiką ir praktiką pagrindą. Kitas svarbus tikslas – pateikti išsamesnę apžvalgą ne vien apie nelaimingus atsitikimus darbe, bet ir apie profesinių ligų sukeliamą naštą. Su darbu susijusios ligos – tai raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, stresas ir psichikos sveikatos sutrikimai, profesinis vėžys, odos ligos, biologinių veiksnių sukeliamos su darbu susijusios ligos.

2015 m. „Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra“ pradėjo apžvalgos projektą, kuriame aptariamos trys su darbu susijusių ligų tyrimo, politikos ir praktikos sritys: reabilitacija ir grįžimas į darbą išsigydžius vėžį, biologinių veiksnių sukeliamos su darbu susijusios ligos ir perspėjimo ir apsaugos sistemos.

Europos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios direktyvos

Direktyva privaloma visa apimtimi, o valstybės narės turi pareigą per nurodytą terminą perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnyje ES suteikiama teisė priimti direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Perkeldamos ES direktyvas į nacionalinę teisę, valstybės narės gali laisvai nustatyti griežtesnes darbuotojų apsaugos taisykles. Todėl darbuotojų saugos ir sveikatos srityje galiojantys teisės aktų reikalavimai ES valstybėse narėse gali skirtis.

Tematinis direktyvų turinys

Direktyvos tematine prasme skirstomos į tokias problemas, kaip darbo vietos, įrangos, ženklų, asmeninės apsaugos priemonių, cheminių medžiagų poveikio ir cheminės saugos, fizinių veiksnių poveikio, biologinių veiksnių poveikio, nuostatos dėl darbo krūvio, ergonominių aspektų ir psichosocialinių rizikos veiksnių, Konkrečių sektorių ir su darbuotojais susijusios nuostatos. Be Pagrindų direktyvos buvo priimta įvairių atskirų direktyvų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama konkretiems darbuotojų saugos ir sveikatos aspektams. Vis dėlto Pagrindų direktyva toliau taikoma visose srityse, kuriose galioja ir atskiros direktyvos. Jeigu atskirose direktyvose nustatytos griežtesnės ir konkretesnės nuostatos, galioja šios specialiosios nuostatos. Pagrindų direktyvos principai atskirų direktyvų nuostatomis pritaikomi: konkrečioms darbo užduotims (pvz., krovinių krovimui rankomis); konkretiems darbe gresiantiems pavojams (pvz., pavojingų cheminių medžiagų arba fizinių veiksnių poveikiui); konkrečioms darbo vietoms ir sektoriams (pvz., laikinoms darbo vietoms, gavybos pramonės šakoms, žvejybos laivams); konkrečioms darbuotojų grupėms (pvz., nėščiosioms, jauniems darbuotojams, pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams); konkretiems su darbu susijusiems aspektams (pvz., darbo laiko organizavimui). Atskirose direktyvose apibrėžiama, kaip vertinti šiuos rizikos veiksnius ir kai kuriais atvejais nustatyti ribines tam tikrų medžiagų arba veiksnių vertes.

Europos Komisija paskelbė tris pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos priemones savo komunikate „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems“. ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir politikos modernizavimas, kuris yra pagrįstas Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvų ex post vertinimu.

Planuojama vykdyti darbdavių ir darbuotojų įvairaus pobūdžio apklausas ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, koreguoti su saugos ir sveikatos klausimais susijusias kai kurias ES direktyvas, pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu priimta nemažai techninių direktyvų, pagrįstų vadinamuoju „naujuoju požiūriu“: šiomis direktyvomis Europos standartizacijos organizacijos – Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) – reguliariai tvirtina ir atnaujina Europos standartus.

Gera darbuotojų sauga ir sveikata yra naudinga verslui

Ekonomikos sunkmečiu svarbu prisiminti, kad dėl prastos saugos ir sveikatos darbo vietoje patiriama papildomų išlaidų. Dar daugiau, atlikus tyrimus įmonėse, paaiškėjo, kad geras darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas įmonėje turi poveikio geresniems jos veiklos rezultatams ir didesniam pelnui. Aplaidumas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje sukelia neigiamų pasekmių visiems: tiek pavieniams darbuotojams, tiek nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms. Tai reiškia, kad geresnė politika ir praktika gali būti naudinga kiekvienam.

Dėl su darbu susijusių sužeidimų, ligų ir mirties patiriamų išlaidų skaičiavimo būdų

Koks yra tiek gero, tiek blogo darbuotojo saugos ir sveikatos valdymo ekonominis poveikis? Labai svarbu, kad politikos formuotojai, tyrėjai ir tarpininkai suprastų atsakymą į šį klausimą, tačiau tam būtini kokybiški duomenys. Todėl „Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra“ siekia atsižvelgti į šį poreikį vykdydama dviejų etapų projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“. Šio projekto tikslas – sukurti ekonominį sąnaudų apskaičiavimo modelį, kad būtų galima rengti patikimas sąnaudų sąmatas.

Dėl darbe patiriamų sužalojimų, ligų ir mirties atvejų atskiri asmenys, darbdaviai, vyriausybės ir visuomenė patiria didelių ekonominių nuostolių. Tarp neigiamų prasto darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo padarinių – dėl ankstyvo išėjimo į pensiją patiriamos išlaidos, prarandami kvalifikuoti darbuotojai, darbuotojai neatvyksta į darbą arba atvyksta sirgdami (kai jie dirba nepaisydami to, kad serga, ir dėl to padidėja klaidų tikimybė), patiriama daug gydymo išlaidų ir reikia mokėti daug draudimo įmokų. Apskaičiuota, kad darbe patiriami sužalojimai ir ligos visuomenei kainuoja 3,9 proc. pasaulio BVP ir 3,3 proc. ES BVP. Procentinė dalis šalyse labai skiriasi, ypač Vakarų ir ne Vakarų šalyse, ir priklauso nuo pramonės įvairovės, teisinio konteksto ir prevencijos paskatų.

Dėl sužalojimų, ligų ir mirties atvejų patiriama įvairaus pobūdžio išlaidų. Išlaidų patiriama ir dėl sumažėjusio našumo bei rezultatyvumo. Dar patiriama išlaidų dėl poveikio žmogaus gerovei, žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Tai galima įvertinti kiekybiškai ir įtraukti į apskaičiuotus nuostolius. Sudėjus visų atvejų išlaidas galima gauti bendrą apskaičiuotą sužalojimų ir ligų profesinę nuostolių vertę. Šis išlaidų apskaičiavimo būdas, kai, sudėjus pirmiau nurodytas įvairias išlaidas, gaunama bendra apskaičiuota išlaidų vertė, dažnai vadinamas metodu „iš apačios į viršų“. Galima taikyti ir metodą „iš viršaus į apačią“: bendra išlaidų vertė apskaičiuojama įvertinant bendrą sužalojimų ir ligų naštą, ir apskaičiuojant, dalį, kuriai turi reikšmės profesiniai veiksniai. Tuomet galima apskaičiuoti su profesinių sužalojimų ir ligų našta susijusias išlaidas. Šios išlaidos dažnai išreiškiamos esamais sveikatos srities matais, kaip antai, dėl sveikatos sutrikimų prarasti metai (DALY). (Neįgalumo pakoreguoti gyvenimo metai).

Vykdomame projekte abu metodai taikomi taip: modeliu „iš apačios į viršų“ atsižvelgiama į tiesiogines išlaidas, netiesiogines išlaidas ir nematerialias išlaidas (poveikį gyvenimo kokybei ir sveikatai); modeliu „iš viršaus į apačią“ įvertinama dėl sveikatos sutrikimų prarastų metų DALY (Neįgalumo pakoreguoti gyvenimo metai) piniginė vertė.

Nacionalinės strategijos saugos ir sveikatos klausimu nauda

Tvirtos nacionalinės strategijos nauda yra įvairiapusė. Ji padeda didinti našumą: darbuotojai rečiau neateina į darbą dėl ligos, mažina išlaidas sveikatos priežiūrai, sudaro galimybę prižiūrėti, esant reikalui, šeimos narį, užtikrina galimybę, kad vyresnio amžiaus darbuotojai ilgiau dirbtų, siekia, kad būtų mažiau žmonių, kurie turėtų trumpiau dirbti, skatina naudoti veiksmingesnius darbo būdus ir naujas technologijas.

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė