Pagal
Category: Dr. Marijona Rastenytė

ATEITIES VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PERSPEKTYVOS

ATEITIES VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PERSPEKTYVOS

Akademinėje literatūroje randama įvairių svarstymų apie Vakaruose veikiančių viešojo administravimo modelių evoliuciją. Dažniausiai tai daroma, visų pirma, identifikuojant, su kokiais esminiais iššūkiais susiduria dabartiniai modeliai, ir tuomet prognozuojant, kokią įtaką šie iššūkiai turės biurokratinių sistemų evoliucijai artimiausioje ateityje. Pagrindiniai iššūkiai valstybės tarnybai šiandien yra:  institucionalizuotos atrankos, kuri užtikrintų, kad konkursus laimi kompetentingiausi kandidatai, stoka;   valstybės tarnybos politizacija;  profesionalumo, kaip sisteminio bruožo, trūkumas.  Nors aiškiai identifikuoja iššūkius, autoriai prieina išvados, jog iš jų sunku nustatyti bendras ES veikiančių modelių raidos tendencijas,…

Daugiau Daugiau

ES Komisijos programinės gairės darbo klausimais

ES Komisijos programinės gairės darbo klausimais

2021 m. Komisijos darbo programa glaudžiai susijusi su Europos ekonomikos gaivinimo planu, ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir padidintu 2021–2027 m. ES biudžetu. Pagal ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pirmaisiais esminiais ekonomikos atgaivinimo metais bus skirta precendento neturinti 672,5 mlrd. EUR vertės dotacijų ir paskolų suma. Tuo tarpu valstybės narės rengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose išdėstomos reformos ir investicijos, suderintos su ES žaliosios ir skaitmeninės politikos tikslais Vyresnio amžiaus asmenų nuomone, dabartinė ekonominė situacija bei darbo rinkos…

Daugiau Daugiau

Minimalaus darbo užmokesčio kėlimo svarba ir perspektyvos

Minimalaus darbo užmokesčio kėlimo svarba ir perspektyvos

Europos Komisijos užsakytoje Sidabrinės ekonomikos ataskaitoje teigiama, kad 2025 m. sidabrinė ekonomika Europos Sąjungoje jau bus verta 5,7 trilijono ir joje bus užimti 88 milijonai žmonių. Kalbant apie sidabrinę ekonomiką, dažnai atkreipiamas dėmesys ir į vyresnio amžiaus žmonių darbinį potencialą. Gerėjant sveikatos priežiūrai, žmonės gali išlikti darbingi ilgiau ir, ypač pritaikius darbo vietas jų poreikiams, ilgiau dalyvauti visuomeninėje darbo rinkoje arba namudinėje veikloje. Šiuo metu pradedami analizuoti 7-tosios bangos duomenys apie vyresnio amžiaus Lietuvos žmonių gyvenimo ypatumus. Mokslininkų atliktos vyresnio…

Daugiau Daugiau

ES komisijos prioritetai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

ES komisijos prioritetai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

Europos Komisijos prioritetai yra Europos žaliasis kursas, skaitmeninė ateitis, žmonėms Europos bendros skaitmeninės rinkos sukūrimas. Tai vieni iš svarbiausių Europos Komisijos prioritetų saugos ir sveikatos klausimais. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo labiau rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata. Padėtis pagerėjo iš dalies todėl, kad vadovai pripažino, jog aktyvi lyderystė rūpinantis sauga ir sveikata yra svarbi ne tik dėl teisinių ar etinių priežasčių, bet ir naudinga verslui. „Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata“ praktinės gairės skirtos…

Daugiau Daugiau

Socialinės ir teritorinės sanglaudos įgyvendinimo gairės ES valstybėse

Socialinės ir teritorinės sanglaudos įgyvendinimo gairės ES valstybėse

Finansų ir ekonomikos strategijoje „Europa 2020“ nustatytas integracinis augimas – didelio užimtumo ekonomikos, kurioje užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas. Šioje strategijoje nustatyti penki pagrindiniai tikslai, reikšmingas socialinis tikslas (pasiekti, kad iki 2020 m. žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičius sumažėtų 20 mln.), ir atnaujinti įsipareigojimai užimtumo srityje (pasiekti 20–64 m. amžiaus grupės 75 proc. užimtumo lygį). Šiems tikslams pasiekti buvo parengtos septynios pavyzdinės iniciatyvos, kaip Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, kurioje daugiausia dėmesio skirta darbo rinkos lankstumo ir…

Daugiau Daugiau

Socialinių inovacijų įgyvendinimo vertinimas lietuvoje

Socialinių inovacijų įgyvendinimo vertinimas lietuvoje

Socialinės inovacijos (toliau – SI) – tai naujos idėjos, padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. Tokios inovacijos gali būti produktai, paslaugos ar modeliai, kurie prisideda prie visuomenės poreikių tenkinimo. Jos gali būti skirstomos į tris grupes: siauro pobūdžio SI, kurios kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati visuomenė imasi jų įgyvendinimo (pvz., bendruomenių „sodeliai“ vidury miesto ar gyvenvietės, kur gyventojai, gavę lopinėlį žemės, gali auginti augalus); bendresnio…

Daugiau Daugiau

AR PAKANKAMAI EFEKTYVIAI LIETUVOJE ĮGYVENDINAMA 4 DVT PROGRAMA?

AR PAKANKAMAI EFEKTYVIAI LIETUVOJE ĮGYVENDINAMA 4 DVT PROGRAMA?

Siektinas kokybiškas ir lygiavertis pradinis, pagrindinis, vidurinis ir aukštasis išsilavinimas, kaip reikalauja 4 DVT (darnaus vystymo tikslų) programa, įvertinta Tarptautinių ekspertų, parodo esamą padėtį šalyje, reikalaujančią neatidėliotino dėmesio ir produktyvių veiksmų. Šiose direktyvose skelbiama, kad būtų siekiama, jog visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį, vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamų ir veiksmingų mokymosi rezultatų, būtina įgyvendinti 4 DVT tikslus, kuriuos nurodo Tarptautiniai ekspertai padėties Lietuvoje vertinimuose. Užtikrinti neformalaus švietimo prieigą, siekiant įgyti naujų gebėjimų,…

Daugiau Daugiau

ŠALIES ŪKIO NEKILNOJAMO TURTO (NT) MOKESČIO SKATINAMOJI PASKIRTIS

ŠALIES ŪKIO NEKILNOJAMO TURTO (NT) MOKESČIO SKATINAMOJI PASKIRTIS

Rengiami įstatymų projektai pirmiausia turi būti derinami su Tarptautinių organizacijų direktyvinėmis nuostatomis kiekvienoje šalyje. Rengiant įstatymo projektą NT klausimu nebuvo įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijos, teiktos Lietuvos 2018 m. ekonominėje apžvalgoje, Tarybos rekomendacijos dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos, kuriose EBPO pabrėžia būtinybę keisti mokesčių struktūrą, mažinant darbo mokesčių naštą. Tą patį savo išvadose teigia ir Tarptautinis Valiutos Fondas. Svarstant…

Daugiau Daugiau

Valstybinio ir privataus kapitalo sąveika

Valstybinio ir privataus kapitalo sąveika

Valstybinio ir privataus kapitalo paskirtis bei žmonių gerovė Valstybinis kapitalas, kurio savininku yra Vyriausybė ir Savivaldybės, skirtas visuomenės narių poreikių tenkinimui. Privatus kapitalas – tai vertė, duodanti jos savininkui, kapitalistui, samdomosios darbo jėgos sukuriamą pridedamąją vertę pramoninio arba prekybinio pelno, palūkanų, dividendų arba rentos pavidalu. Norint suprasti šalyje vykstančius procesus, reikia suprasti kapitalo pasiskirstymą į valstybinį ir privatų bei kapitalo judėjimą ir jo keliamus reikalavimus visuomenei. Kodėl kapitalas yra iškeltas aukščiau už visuomenę? Todėl, kad kapitalizmo esmę sudaro kapitalo laisvė….

Daugiau Daugiau

DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimas – nauda valstybei, įmonėms ir visuomenei

DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimas – nauda valstybei, įmonėms ir visuomenei

2019 m. septyniolikos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vertinimas parodė, kad Lietuvos situacija per pastaruosius metus mažai pakito. Pagal tikslų įgyvendinimo rodiklius Lietuva Europos Sąjungoje įvertinta tik 23-ia vieta iš 28 šalių.   Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai trūksta tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo. Tai yra, dominuoja buvęs sektorinis skirstymas arba priklausomybė vienos ministerijos įtakos sferai, kai turėtų būti sąsajos su visomis ministerijomis ir žinybomis. JT bei ES ypač pabrėžia įmonių ir verslo dalyvavimo svarbą tikslų siekime. Verslui tarnaujant Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui būtina…

Daugiau Daugiau