Minimalaus darbo užmokesčio kėlimo svarba ir perspektyvos

Minimalaus darbo užmokesčio kėlimo svarba ir perspektyvos

Europos Komisijos užsakytoje Sidabrinės ekonomikos ataskaitoje teigiama, kad 2025 m. sidabrinė ekonomika Europos Sąjungoje jau bus verta 5,7 trilijono ir joje bus užimti 88 milijonai žmonių.

Kalbant apie sidabrinę ekonomiką, dažnai atkreipiamas dėmesys ir į vyresnio amžiaus žmonių darbinį potencialą. Gerėjant sveikatos priežiūrai, žmonės gali išlikti darbingi ilgiau ir, ypač pritaikius darbo vietas jų poreikiams, ilgiau dalyvauti visuomeninėje darbo rinkoje arba namudinėje veikloje.

Šiuo metu pradedami analizuoti 7-tosios bangos duomenys apie vyresnio amžiaus Lietuvos žmonių gyvenimo ypatumus.

Mokslininkų atliktos vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų gerovės analizės rezultatai parodo ne patį palankiausią Lietuvai vaizdą. Analizuojant pasitenkinimą gyvenimu, paaiškėjo, kad 50 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai yra vieni labiausiai nepatenkintų gyvenimu Europoje. Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu vidurkis yra antras nuo galo tarp SHARE tyrime dalyvavusių šalių (6,5), o tai – balu mažiau nei visų šalių vidurkis (7,6) ir net dviem balais mažiau nei labiausiai gyvenimu patenkintos šalies – Danijos vidurkis (8,5). Mažiau gyvenimu patenkinti tik Bulgarijos gyventojai. Noras dirbti ilgiau susijęs su darbo vietos kokybe.

Galima svarstyti apie įvairias priežastis, kurios gali sietis su tokiu santykinai žemu pasitenkinimu – finansines, kultūrines ar kitas, bet akivaizdu, kad labai svarbu suprasti, kas lemia geresnę ar prastesnę savijautą. Su vyresnio amžiaus žmonių gerove siejasi daugybė veiksnių – tiek finansinė padėtis, tiek sveikata, tiek asmenybės bruožai, tiek daugelis kitų.

Tiesiogiai su sidabrine ekonomika susijęs rezultatas – žmonių ketinimai dirbti ilgiau, pasilikti darbo rinkoje net ir suėjus pensiniam amžiui. Analizuodami šiuos duomenis matome taip pat nedžiuginančią tendenciją – Lietuva priklauso šalims, kurių gyventojai iš darbo nori išeiti taip greitai, kada tik galės. Vidutiniškai Europoje apie 46,6 proc. žmonių nori išeiti iš darbo, kai tik turės tokią galimybę, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, tokių yra tik apie ketvirtadalį. Lietuvoje iš darbo kuo greičiau norėtų išeiti 67,4 proc. penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių. Europoje pagal šį rodiklį pirmauja Vengrija, kur iš darbo kuo greičiau norėtų išeiti net trys ketvirtadaliai vyresnio amžiaus žmonių.

Iš anksčiau kitose Europos šalyse atliktų tyrimų žinoma, kad noras dirbti ilgiau siejasi su darbo vietos kokybe. O lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių duomenis matyti, kad dirbantys vyresnio amžiaus Lietuvos žmonės yra mažiau patenkinti darbo vieta – tiek darbo aplinka, tiek atlyginimu, labiau mano, kad darbas yra emociškai sekinantis ar su jais elgiamasi neteisingai. Tiesa, santykiais su kolegomis vyresnio amžiaus Lietuvos dirbantieji yra labiau patenkinti nei vidutinis europietis. Sprendžiant šią problemą, Europos Komisija teikia pasiūlymą dėl ES direktyvos, siekdama užtikrinti, kad ES šalių darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, kuris sudarytų sąlygas oriam gyvenimui, kad ir kur jie dirbtų. Deramo dydžio minimalusis darbo užmokestis ne tik daro teigiamą socialinį poveikį, bet ir duoda platesnės ekonominės naudos, nes toks darbo užmokestis sumažina nelygybę, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir sustiprina paskatas dirbti. Deramas minimalusis darbo užmokestis taip pat gali padėti sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, nes minimalųjį darbo užmokestį gauna daugiau moterų nei vyrų. Šis pasiūlymas taip pat padeda apsaugoti darbdavius, kurie darbuotojams moka deramą darbo užmokestį, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad mažą darbo užmokestį gauna daugiau darbuotojų valymo paslaugų, mažmeninės prekybos ir ilgalaikės priežiūros bei stacionariosios globos sektoriuose. Oraus gyvenimo užtikrinimas darbuotojams ir dirbančiųjų skurdo mažinimas yra svarbus ne tik krizės metu, bet ir siekiant tvaraus ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo.

Siūloma direktyva sukuria sistemą, kad pagerėtų minimaliojo darbo užmokesčio deramumas ir padidėtų darbuotojų galimybės gauti minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą ES.

EK pasiūlymu visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo: juo nustatoma minimaliųjų standartų sistema, kuria atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją ir socialinių partnerių autonomiją bei laisvę sudaryti sutartis darbo užmokesčio srityje.

Šalys, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra plati, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnis minimalusis darbo užmokestis. Todėl EK pasiūlymu siekiama skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse.

Šalys, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktais, turėtų nustatyti sąlygas, kad minimalusis darbo užmokestis būtų deramo dydžio. Šios sąlygos apima aiškius ir stabilius minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kriterijus, orientacines pamatines vertes, kuriomis remiantis būtų vertinamas deramumas, ir reguliarų bei laiku atliekamą minimaliojo darbo užmokesčio atnaujinimą. Valstybių narių taip pat prašoma užtikrinti, kad minimaliojo užmokesčio svyravimai ir atskaitymai būtų proporcingi ir taikomi pagrįstais atvejais, ir kad socialiniai partneriai veiksmingai dalyvautų nustatant ir atnaujinant minimalųjį darbo užmokestį.

Soc. m. dr. M. Rastenytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.