2021 m. Komisijos darbo programa glaudžiai susijusi su Europos ekonomikos gaivinimo planu, ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir padidintu 2021–2027 m. ES biudžetu. Pagal ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pirmaisiais esminiais ekonomikos atgaivinimo metais bus skirta precendento neturinti 672,5 mlrd. EUR vertės dotacijų ir paskolų suma. Tuo tarpu valstybės narės rengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose išdėstomos reformos ir investicijos, suderintos su ES žaliosios ir skaitmeninės politikos tikslais

Vyresnio amžiaus asmenų nuomone, dabartinė ekonominė situacija bei darbo rinkos tendencijos yra nepalankios tiek vyresnio amžiaus asmenims, tiek ir jaunimui. Jaunimas susiduria su integracijos į darbo rinką sunkumais: patirties neturėjimas apriboja geresnio darbo susiradimo galimybes bei didina konkurenciją darbo paieškos procese. Vyresnio amžiaus asmenų situaciją darbo rinkoje nulemia prastėjanti sveikata, negalėjimas dirbti fizinės jėgos reikalaujantį darbą, negebėjimas save reprezentuoti darbo pokalbyje. Darbo/profesinė sritis, vyresnio amžiaus asmenų nuomone, gali būti tam tikras diskriminuojantis veiksnys: tam tikrose specifinėse darbo srityse yra svarbūs fizinio kūno standartai, energingumas, net tam tikri grožio reikalavimai.

Pastarieji reikalavimai yra aktualūs ir svarbūs aptarnavimo ar fizinės jėgos reikalaujančioje darbo srityse, tačiau yra darbo sričių, kuriose yra svarbios ir vyresnio amžiaus darbuotojų kompetencijos, tokios, kaip kitos užsienio kalbos mokėjimas (šiuo metu – rusų kalbos), sukaupta patirtis ir turimos žinios tam tikrose specifinėse darbo rinkos srityse. Nepaisant minėtų galimų diskriminuojančių veiksnių, vyresnio amžiaus asmenys pritaria nuomonei, jog darbo rinkoje yra svarbus gebėjimas save reprezentuoti, palankiai save vertinti, pasitikėti savo jėgomis, įgyta patirtimi ir sukauptomis žiniomis.

Pažymima, jog paklausiausias darbuotojas darbo rinkoje yra maždaug 30-45 metų amžiaus, turintis atitinkamą išsilavinimą bei sukaupęs tam tikrą darbo patirtį. Remiantis informantų nuomonėmis, darbo paieškos sunkumai prasideda maždaug nuo 50 metų ir laikotarpis nuo 50 iki 65 metų amžiaus yra įvardijamas kaip sudėtingas amžiaus tarpsnis įsitraukimo (socialinės įtraukties) į darbo rinką kontekste.

Senstanti Lietuva turi nepraleisti progos prisitaikyti prie pokyčių

Lietuvos visuomenė sensta dvigubai greičiau nei Europos Sąjungos. Senėjančios visuomenės pokyčius lemia mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir nepalankios migracijos tendencijos. Jau 2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus 50 metų ir vyresni.

Senstančios visuomenės klausimus šalyje tikslinga būtų spręsti atsižvelgiant į konkrečias sąlygas vietoje, šalyje, kadangi darbo ištekliai vykdo pastovią veiklą ne tik visuomeniniu, bet ir namudiniu būdu, atlikdami įvairius darbus, susietus su namų ūkio vedimo, kitų šeimos narių bei giminaičių poreikių tenkinimo veiksmais. Namudinė veikla plačiai paplitusi mūsų šalies praktikoje tik dėl nepilnos apskaitos, kai neregistruojamas vaikų priežiūros, senelių globos namų sąlygomis darbas, apskaitos išskaidytos įvairaus lygmens ir trukmės strateginiuose dokumentuose bei statistikos duomenų bazėse neatitinkančiuose realybės byloja apie šios visuomenės dalies nepakankamą dalyvavimą ekonominėje-namudinėje veikloje.

Priešingai nei JAV, Japonijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse, vyresnio amžiaus gyventojų grupė yra sąlyginai maža. Vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje dažniausiai ilgiau pasilieka dėl aplinkybių, dėl kurių negali nedirbti – žemų socialinių garantijų (pensijų) ir santaupų.

Pagrindinė problema siejama su tuo, kad esame šalis, kuri ES pensijoms skiriame vieną mažiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) dalių, todėl maždaug kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme. Pagal pastarąjį rodiklį esame silpniausių ES šalių trejetuke. Tai byloja apie tai, kad būtina peržiūrėti BVP struktūrą valstybės biudžete neracionalių išlaidų sąskaita.

Darbo išteklių ir jų struktūros formavimas ir efektyvus jų naudojimas yra sudėtingas uždavinys: jo sprendimas priklauso tiek nuo vyriausybės, tiek nuo atskirų įmonių vykdomos politikos, tiek ir nuo pačių darbuotojų dalyvavimo šios problemos sprendime.

Rekomendacijos

Kurti ir plėtoti jaunimui ir vyresnio amžiaus asmenims skirtą socialinių paslaugų tinklą, kurio tikslas būtų suteikti reikiamą informaciją apie darbo paieškos metodus, savęs reprezentavimą / pristatymą darbo rinkoje, galimybes kelti bei keisti kvalifikaciją bei suteikti informaciją apie egzistuojančias galimybes užsiimti individualia veikla ar dirbti pagal verslo liudijimą bei taikomas valstybės nustatytas lengvatas. Inicijuoti ir įgyvendinti programas ir / ar skirti dotacijas, skatinančias darbdavius į darbą priimti jaunus ir vyresnio amžiaus specialistus, turinčius sukauptą patirtį ir žinias bei galinčius ja pasidalinti su jaunesniais specialistais. Įgyvendinti programas, skatinančias darbdavius pritaikyti darbo sąlygas pradedantiems dirbti bei vyresnio amžiaus darbuotojams, pagal Metodines rekomendacijas „Kaip pritaikyti darbo sąlygas, darbo ir poilsio režimą pradedantiems bei vyresnio amžiaus žmonėms“ (Papildyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainę). Ši priemonė leistų ilgiau išlaikyti ne tik vyresnio amžiaus žmonių darbingumą bei užimtumą, bet ir pradedantiesiems greičiau pradėti darbinę veiklą. Inicijuoti plataus masto visuomenės švietimo ir informavimo priemones, siekiant kovoti su neigiamais stereotipais ir išankstiniu nusistatymu, nukreiptu į jaunimą bei vyresnio amžiaus darbuotojus. Formuoti įstatymų numatytomis priemonėmis sampratą kovos su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje.

Soc. m. dr. M. Rastenytė