AR PAKANKAMAI EFEKTYVIAI LIETUVOJE ĮGYVENDINAMA 4 DVT PROGRAMA?

AR PAKANKAMAI EFEKTYVIAI LIETUVOJE ĮGYVENDINAMA 4 DVT PROGRAMA?

Siektinas kokybiškas ir lygiavertis pradinis, pagrindinis, vidurinis ir aukštasis išsilavinimas, kaip reikalauja 4 DVT (darnaus vystymo tikslų) programa, įvertinta Tarptautinių ekspertų, parodo esamą padėtį šalyje, reikalaujančią neatidėliotino dėmesio ir produktyvių veiksmų.

Šiose direktyvose skelbiama, kad būtų siekiama, jog visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį, vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamų ir veiksmingų mokymosi rezultatų, būtina įgyvendinti 4 DVT tikslus, kuriuos nurodo Tarptautiniai ekspertai padėties Lietuvoje vertinimuose.

Užtikrinti neformalaus švietimo prieigą, siekiant įgyti naujų gebėjimų, svarbių profesinei ir visuomeninei veiklai bei saviraiškai, yra būtina 4 DVT įgyvendinimo sąlyga.

Lietuvos strateginiai dokumentai bei teisinė bazė dalinai užtikrina prieinamumą prie pradinio ir vidurinio išsilavinimo visiems berniukams ir mergaitėms, visgi daugiau dėmesio vertėtų atkreipti į nelygybių mažinimą ir švietimo kokybės gerinimą.

Kaip problemą ekspertai, analizuojantys 4 DVT programos įgyvendinimą, įvardija tarp skirtingų pradinio ir vidurinio išsilavinimo įstaigų egzistuojančius kokybės skirtumus. Tai aprėpia moksleivių pasiekimų skirtumus tarp mokyklų, įskaitant pasiekimų atotrūkį tarp miesto ir kaimo, taip pat skirtumus tarp mokyklų skirtingose miesto dalyse. Matomi švietimo ir mokymosi aplinkos kokybės skirtumai tarp valstybinių ir privačių mokyklų.

Dalis Lietuvos moksleivių nepasiekia aukštesniojo lygio rezultatų ar pilno išsilavinimo, kadangi pasiekimų lygis stipriai koreliuojasi su moksleivių socioekonominio statusu (SES). MOSTA tyrimo duomenimis, žemo socioekonominio statuso 15 m. moksleiviai PISA gamtamokslio raštingumo rezultatais nuo kitų atsiliko 46 taškais (arba 1,5 mokslo metų). Maždaug pusė šio atotrūkio (22 taškai) remiasi skirtumais tarp mokyklų – žemo SES moksleiviai lankė mokyklas, kuriose yra paplitęs probleminis elgesys, trūksta popamokinės veiklos ir yra mažiau mokytojų su aukštesniu nei bakalauro laipsniu. Svarbu paminėti, kad tose pačiose mokyklose besimokančių skirtingo SES moksleivių pasiekimų atotrūkis siekė 24 balus, kai bendras 40. Tai parodo, jog moksleivių šeimų pajamos turi didelę įtaką jų pasiekimams, o Lietuvos švietimo sistema nesprendžia šios problemos pakankamai efektyviai.

Taigi, vien išsilavinimo prieinamumas nėra pakankamas švietimo sistemos uždavinys. Ekspertų teigimu, būtina mažinti nelygybę ir didinti švietimo paslaugų kokybę per paskatas geresniems mokytojams, popamokinės veiklos plėtrą bei didinant mokyklų darbo laiką, visų pirma finansuojant ir remiant prasčiausiai pasirodančias mokyklas.

PRIEŽIŪRA, IKIMOKYKLINIS IR PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

Kaip reikalauja 4 DVT programa, užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai gautų kokybišką priežiūrą, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas ekspertų nuomone nėra visapusiškai išvystytas šalies švietimo sistemoje.

Ikimokyklinis ugdymas aprėpia vaiko ugdymą švietimo sistemoje nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikams išsiugdyti savarankiškumo, gauti sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo pradmenis ir skatinti mokytis ir būti kūrybingais. Šis ugdymas vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis ugdymas vaikams nuo 5 metų, trunkantis vienerius arba, išimtiniais atvejais, dvejus metus. Jo tikslas yra užtikrinti optimalią vaiko raidą ir padėti vaikams pasirengti mokyklai. Jo įgyvendinimą reglamentuoja Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa.

Ekspertų teigimu, kaip ir daugelio švietimo uždavinių atveju, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo prieinamumui ir kokybei yra aktualūs vietovės ir šeimos socioekonominiai aspektai (1 ir 10 DVT). Tokių paslaugų teikimas ir prieinamumas taip pat būtini norint užtikrinti lyčių lygybę.

Ekspertai pabrėžia būtinybę atlikti tolimesnius tyrimus siekiant geriau suprasti šių švietimo pakopų privalumus ir trūkumus Lietuvoje, ypač po 2016 m. įvesto privalomojo priešmokyklinio ugdymo.

PROFESINIS IR AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS

Lietuvoje siekiama užtikrinti vienodas galimybes visoms moterims ir vyrams įgyti prieinamą ir kokybišką profesinį bei aukštąjį (universitetinį ar koleginį) išsilavinimą.

Profesinio ir aukštojo išsilavinimo prieiga ir kokybė yra aptarta tokiuose strateginio planavimo dokumentuose kaip Lietuva 2030 bei Valstybinėje švietimo strategijoje.

Kaip ir pradinio ir vidurinio ugdymo kontekste, ekspertai atkreipia dėmesį į nelygybę bei gyvenamosios vietos ir socioekonominio statuso lemiamą profesinio ir aukštojo išsilavinimo prieigą.

Besimokantys asmenys iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų rečiau įgijo vidurinį išsilavinimą ar laikė valstybinius brandos egzaminus, būtinus užsitikrinti prieigą prie aukštojo išsilavinimo. Lyginant moksleivius iš mažas pajamas gaunančių šeimų ir daugiau uždirbančiųjų, buvo pastebėta, kad galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą tarp šių grupių skyrėsi dvigubai. Lietuvoje iš 8 klasę lankiusių mažomis pajamomis disponuojančių šeimų vaikų į aukštąsias mokyklas įstojo tik ketvirtadalis, o likusiųjų grupėje – kas antras moksleivis.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad strateginiame planavime ir švietimo sistemoje nėra aktualizuota moksleivių skirtingų siekių problema – besimokantieji iš kaimo vietovių ir žemesnių SES kartais net nebando stoti į prestižines specialybes ar universitetus. Tuo tarpu renkami duomenys sutelkti tik ties stojančiųjų sėkme, todėl būtini tolimesni tyrimai siekiant atrasti geriausias intervencijas galimybių lygybei užtikrinti. Lygybė neužtikrinta ne vien dėl besimokančių pastangų, bet ir dėl atrankos parametrų vienpusiškumo bei nesudarytų sąlygų pažangai pasiekti.

LYGYBĖS SKATINIMAS ŠVIETIME

Panaikinti lyčių skirtumus švietimo srityje ir užtikrinti vienodas galimybes pažeidžiamoms asmenų grupėms, įskaitant žmones su negalia, vietinius gyventojus ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusius vaikus, įgyti visų lygių išsilavinimą ir dalyvauti profesinio mokymo programose.

Švietimo prieinamumas visoms socialinėms ir amžiaus grupėms reikalauja švietimo sistemos lankstumo ir individualizuotos prieigos, atkreipiant dėmesį į socialiai jautrių grupių poreikius. Ekspertų teigimu, šis uždavinys turėtų horizontaliai atsispindėti visuose su švietimu susijusiuose uždaviniuose. Pabrėžiama, kad Lietuvos švietimo sistemoje yra būtina sudaryti sąlygas ir atrasti geriausius diskriminacijos panaikinimo metodus ir tobulas švietimo formas mūsų šalies visuomenėje. Plačiau paplitusios specialios laikinosios priemonės ir taikomos siekiant paspartinti lygybės įtvirtinimą, tokios kaip nemokamų pietų tiekimas vaikams iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų. Lyčių lygybės tema yra detaliau aptariama 5 DVT, tuo tarpu nelygybės tema plėtojama 10 DVT.

ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI, BŪTINI BESIMOKANČIŲJŲ ATEIČIAI IR DARNIAM VYSTYMUISI

Užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų prisidėti prie darnaus vystymosi, pasitelkiant, be kitų dalykų, švietimą, kreipiantį į darnų vystymąsi, darnią gyvenseną, žmogaus teises ir lyčių lygybę, puoselėjant taiką, nesmurtinę kultūrą ir pasaulinį pilietiškumą bei pripažįstant kultūrų įvairovės ir kultūros indėlį į darnų vystymąsi.

Šis uždavinys yra platus, jis kreipia dėmesį į keturis tematinius akcentus:

* darnų vystymąsi bei darnią gyvenseną;

* žmogaus teises ir lyčių lygybę;

* taikos, nesmurtinės aplinkos ir pasaulinio pilietiškumo puoselėjimą;

* kultūrų įvairovę ir kultūros indėlio pripažinimą.

Norint diegti tokias žinias bei įgūdžius, reikalinga mokyklose taikyti globaliojo švietimo modelį, kuris siekia padėti suprasti visą pasaulį paveikiančius iššūkius, jų priežastis ir būdus juos įveikti. Vengiant sektorinio problemų suvokimo ir tik teorinio mokymo, toks švietimo modelis puoselėja aktyvų įsitraukimą į visuomeninę veiklą, pilietiškumą bei visapusiškos asmenybės formavimą, taip būtinus siekiant kurti Lietuvos ateitį ir skatinti pasaulinę partnerystę.

Norint įgyvendinti šį uždavinį, visų pirma reikalingas sutarimas dėl aptariamų sričių strateginių gairių ir kokybės kriterijų. Darnaus vystymosi ir su juo susijusių žinių bei įgūdžių plėtojimas švietimo sistemoje turi būti visos švietimo sistemos pamatiniu principu užtikrinant švietimo sistemos kokybę, teigia ekspertai. Nors Lietuva šiuo metu yra dar ankstyvoje DVT pasiekimo stadijoje, darnaus vystymosi principų suvokimas ir integravimas gali užtikrinti, jog visi besimokantieji bus pasiruošę ir padės kurti ateitį, kurios norime.

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS IR PROFESIONALAI

Statyti ir modernizuoti švietimo įstaigas, kuriose būtų atsižvelgiama į vaikų, asmenų su negalia ir skirtingų lyčių interesus, ir suteikti saugią, nesmurtinę, įtraukią aplinką visiems. Veiksmingą mokymosi aplinką užtikrina švietimo profesijų patrauklumas.

Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo institucijų kultūra, įskaitant vertybes, yra svarbi švietimo kokybės ir socialinės įtraukties sąlyga, tad mokymosi aplinkos sąvokos nereikėtų susiaurinti iki infrastruktūros. Svarbu tobulinti švietimo institucijas, užtikrinančias, kad jų kokybė augtų ir nuolat atlieptų besimokančiųjų poreikius. Nors mokytojų, dėstytojų ir profesorių atlygis, paskatos, motyvacija bei išsilavinimas yra kitų DVT dalis, tačiau ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į šių sprendimų būtinybę Lietuvoje.

Užtikrinus švietimo profesijų patrauklumą bus paskatinti teigiami pokyčiai visoje Lietuvos švietimo sistemoje ir ateinančių kartų gyvenime.

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.