XXXII-ŲJŲ TOKIJO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ DALYVIŲ SUTIKTUVĖS

XXXII-ŲJŲ TOKIJO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ DALYVIŲ SUTIKTUVĖS

Šį kartą, būdami karantine, kaip niekad turėjome puikią galimybę sekti Tokijo olimpinių žaidynių eigą, todėl neatsitiktinai su didžiausiu nekantrumu laukėme sugrįžtančių mūsų olimpiečių. Kaip visada, taip ir šį kartą buvo sumanyta Juos pasitikti mūsų sporto šventovėje – Lietuvos sporto muziejuje, kur „ilsisi“ iškiliausių mūsų tautos sporto meistrų, jų trenerių, sporto organizatorių ir labiausiai sportą mylinčių Lietuvos sporto mylėtojų apdovanojimai.

Kiekvieną kartą pravėręs muziejaus Didžiosios salės duris susimąstai: „Ką reikėjo tiems žmonėms gyvenime nuveikti, kad tokie neapsakomai kilnūs aukščiausių tiek Lietuvos, tiek tarptautinių institucijų, tiek sporto organizacijų, kaip kad ir Pasaulio olimpinių žaidynių sporto arenose iškovoti apdovanojimai atgultų šios salės vitrinose?“ Todėl pasibaigus Tokijo olimpinėms žaidynėms visi nekantriai laukėme iš arti pamatyti mūsų olimpiečius čia, muziejuje. Todėl šiam įvykiui buvo ruoštasi rimtai. Visų pirma norėjome, kad juos pasitiktų ne tik mūsų garbūs sporto veteranai, bet ir vaikučiai – būsimieji olimpiečiai. Tad ši misija buvo patikėta daugelį metų prie Lietuvos sporto muziejaus veikiančiai vaikučių sporto stovyklėlei, kuri tą dieną baigusi stovyklavimą ne tik pasitiktų gerbiamus svečius, sugrįžusius iš Tokijo olimpinių žaidynių, bet ir parodytų, kaip išmoko per vasarą žaisti trikrepšį ir futbolą. Atvykusi Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė Viktorija Andriulytė ne tik juos gražiai pasveikino, bet ir įteikė būsimiems olimpiečiams ir būsimoms olimpietėms aukso medaliukus ir diplomėlius su viltimi, kad jie paaugę paseks jos pėdomis, pridurdama: „Aš į sportą atėjau būdama dešimties metukų.“

Po gražaus ir nuoširdaus vaikučių pasveikinimo estafetę perėmė sporto veteranai, kurie kartu su organizatoriais pakvietė viešnią į Didžiąją muziejaus ekspozicijų salę. Čia viešnią pasitiko „Ąžuolyno“ ansamblio muzikantai, kurie, prasidėjus oficialiai renginio daliai, sugrojo ir sudainavo tik vieną ne linksmą, bet jautrią dainą apie rudenį,  primenančia, kad jiems buvo uždrausta čia muzikuoti. Po muzikantų atsisveikinimo LTOK Kauno apskrities tarybos pirmininkas Pranas Majauskas susirinkusiai auditorijai pristatęs atvykusią viešnią Viktoriją Andriulytę, čia susirinkusiųjų smalsių akių paklausė: „Kaip Jūs manote, ar šiandien galime patikėti, kad tokia smulkaus sudėjimo, kuklutė ir drovi mergaitė galėtų ir sugebėtų valdyti tokį įnoringą, sunkiai valdomą „Lazer-R“ klasės burinį laivą, kuri savo dešimtajame plaukime tarp stipriausių viso pasaulio buriuotojų finišavo trečia?“ Po jo pasakytų žodžių nuaidėjo audringi plojimai. Už karštus ir audringus plojimus padėkojęs auditorijai toliau trumpai nušvietęs Lietuvos olimpiečių pasirodymą Tokijo olimpinėse žaidynėse pirmininkas paprašė, kad apie savo startus ir pačią nepaprastai sunkiu karantino metu vykstančių olimpinių žaidynių dvasią papasakotų pati viešnia. Gerbiama Viktorija ne tik atvirai, išsamiai, bet ir labai vaizdžiai nušvietė savo pasiruošimo, kuris vyko penkerius metus, patekimo į žaidynes eigą. Papasakojo, kad atvykę į žaidynes jie buvo neapsakomai gražiai ir šiltai sutikti ir visą laiką globojami. Nuoširdžiai papasakojo ir apie savo startus pačiose varžybose.

Susirinkusi auditorija buvo ne tik aktyvi, bet retkarčiais gal ir per daug žingeidi, tačiau viešnia taip nuoširdžiai ir atvirai atsakinėjo į jai pateiktus klausimus, kad ir didžiausi čia atvykę sporto žinovai buvo priversti padėkoti už tokius atvirus ir nuoširdžius atsakymus. Po viešnios išsamaus pasakojimo kilo aktyvi diskusija ne tik apie olimpines žaidynes, bet apie patį olimpinį ir sportinį judėjimą tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Daug gerų minčių pateikė buvęs ilgametis buriavimo treneris ir Kauno miesto sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas, buvusi olimpietė Birutė Statkevičienė, Kauno rajono vicemeras Paulius

Visockas, kuris sveikindamas mielą olimpietę pasakė, kad labai neteisingai ir nesąžiningai elgiamasi ne tik valdančiųjų tarpe, bet ir visuomenėje, kad sportininkai nepelnę medalių prideramai negerbiami ir kad mes atvirkščiai juos nuvykusius į olimpines žaidynes turime ne tik gerbti, bet ir jais didžiuoti. Po šių pasakytų žodžių Viktorija susigraudinusi pasakė, kad ją šiandieną pirmieji pagerbė LTOK Kauno apskrities tarybos nariai, kuriems ji nuoširdžiai dėkinga už tai.

Po diskusijų mielai XXXII–ųjų Tokijo olimpinių žaidynių dalyvei Viktorijai Andriulytei ir jos treneriui Linui Eidukevičiui buvo įteikti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos apdovanojimai. LTOK Kauno apskrities Tarybos pirmininkas savo kalboje pasakė, kad pradžioje mes galvojome, kad pasibaigus olimpinėms žaidynėms mes galėsime juos vienu metu ir pasitikti, ir priimti bei pagerbti. Tačiau vėliau gavosi taip, kad jie nespėję sugrįžti į namus vėliai išsisklaidė po visą pasaulį ir mums teko lemtingą dalia šiandieną priimti tik vieną Viktoriją be trenerio, kuris sunegalavo ir negalėjo čia atvykti. Tad su kitais olimpiečiais, kaip kad įprasta, mes lankysimės tiek Kauno apskrities, tiek visos Lietuvos įvairiose mokyklose, bei kitose organizacijose.

Pasibaigus iškilmingam olimpietės sutikimui visi susirinkusieji dar neskubėjo skirstytis. Dar aktyviai padiskutavę prie kavos puodelio ir tik išlydėję brangią viešnią išvyko į namus.

Pranas Majauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *