Socialinės inovacijos (toliau – SI) – tai naujos idėjos, padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. Tokios inovacijos gali būti produktai, paslaugos ar modeliai, kurie prisideda prie visuomenės poreikių tenkinimo. Jos gali būti skirstomos į tris grupes:

• siauro pobūdžio SI, kurios kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati visuomenė imasi jų įgyvendinimo (pvz., bendruomenių „sodeliai“ vidury miesto ar gyvenvietės, kur gyventojai, gavę lopinėlį žemės, gali auginti augalus);
• bendresnio pobūdžio SI, kurios atliepia tam tikrus visuomenę ir ekonomiką apimančius iššūkius (pvz., svarstomasis savivaldybių biudžetas, kurio prioritetus nustato vietos bendruomenė);
• sisteminio pobūdžio SI, kurios siekia pakeisti vertybes, strategijas, organizacines struktūras ir kt. (pvz., automobilių dalijimosi paslauga, kuri siūlo tik elektriniu varikliu varomus automobilius).

Socialines inovacijas taip pat galima apibrėžti pateikiant mažiausiai du paaiškinimus:

• nauji socialinių poreikių tenkinimo būdai (produktai, paslaugos ar modeliai), kurie šiuos poreikius tenkina efektyviau nei alternatyvos ir kuria naujus socialinių santykių bei bendradarbiavimo modelius;
• elgesio pokyčiai, kurie reikalingi siekiant susidoroti su svarbiausiais socialiniais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumu, sveikatos apsaugos užtikrinimu, gyventojų senėjimu, socialinės atskirties mažinimu.

SI įgyvendinimo procesas susideda iš šešių etapų, kurie sudaro socialinių inovacijų ciklą:

1) inovacijų poreikio identifikavimas (problemų diagnozė, įkvėpimas inovacijoms);

2) idėjų ir pasiūlymų kūrimas;

3) bandomieji arba prototipiniai projektai;

4) idėjų tvarumo siekis (siekiant inovacijas paversti kasdiene praktika, užtikrinti joms ilgalaikį ir pakankamą finansavimą);

5) plataus masto plėtra;

6) sisteminis pokytis, prie kurio prisideda inovacija (įskaitant, bet neapsiribojant naujų verslo modelių, teisinių aktų, infrastruktūrų ar mąstymo būdų įsitvirtinimu).

Inovacijos ne visada seka šiuo ciklu – kai kurios inovacijos gali kaipmat „peršokti“ prie prototipo ar net tvaraus įgyvendinimo etapo. Skirtinguose etapuose esančios SI reikalauja skirtingos paramos.

Socialinių inovacijų ciklas

ES dokumentuose pabrėžiama, kad 2014–2020 m. laikotarpiu vienas iš pagrindinių Europos socialinio fondo (ESF) lėšų panaudojimo tikslų buvo socialinių inovacijų skatinimas. Socialinėms inovacijoms įgyvendinti yra Europos Komisijos pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl Europos socialinio fondo sukurta ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (USIP). Jos tikslas – skatinti aukštą geros kokybės ir tvaraus užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą ir pakankamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi bei skurdu ir gerinti darbo sąlygas. Viena iš programos krypčių – „Progress“ – yra nukreipta į įrodymais grindžiamos politikos formavimą, socialines inovacijas ir socialinę pažangą.

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 Bendrųjų nuostatų strategijos 1 priede yra užtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina veiksmingą ES užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir pagal teminius užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus teikiamos paramos iš ES fondų investicijų koordinavimą. Taip pat valstybės narės, naudodamos ES investicijų fondų paramą, turi siekti plačiai taikyti vienos iš USIP krypties („Progress“) parengtas veiksmingiausias priemones, visų pirma socialinių inovacijų ir eksperimentinių socialinės politikos priemonių srityje. SI reglamentavimo ir taikymo pavyzdžių gerosios praktikos gausu užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje iki 2018 m. egzistavo vyriausybinė inovacijų agentūra, skatinusi sisteminius inovacijų kultūros pokyčius.

Flandrijos regiono ESF agentūra sukūrė praktines gaires su konkrečiais patarimais, kaip veiksmingiau panaudoti ES investicinius fondus siekiant paskatinti SI kūrimą.

Būdai viešajam sektoriui skatinti socialinių inovacijų kūrimą Danijos vyriausybinės inovacijų agentūros „MindLab“ geroji praktika suteikia įžvalgų apie tai, kokių principų turėtų laikytis viešasis sektorius, norėdamas įgalinti socialinių inovacijų kūrimą:

• skatinti ne pavienes inovacijas, o sąmoningą ir struktūrinį požiūrį į viešojo sektoriaus atsinaujinimą;
• skatinti ne žmogiškųjų išteklių valdymo iniciatyvas, o inovacijų gebėjimų stiprinimo iniciatyvas visuose viešojo sektoriaus lygmenyse;
• pereiti nuo projektų ir užduočių valdymo, prie bendro darbo su bendruomenėmis, sprendimus kuriant ne joms, bet kartu su jomis;
• pereiti nuo viešųjų organizacijų administravimo prie lyderystės skatinant inovacijas viešajame sektoriuje ir už jo ribų.

Socialinės inovacijos gali būti naudojamos Veiksmų programose keliais būdais:

• Socialinės inovacijos numatomos kaip vienas iš būdų pasiekti prioriteto tikslų. Šiuo atveju Veiksmų programoje turėtų būti nurodoma, kaip inovatyvios veiklos prisidės prie specifinių prioriteto uždavinių, kokios numatomos inovatyvių veiklų tikslinės grupės, kaip bus užtikrinamas lankstumas atsižvelgti į naujai kylančias problemines temas, taip pat preliminarus veiklų sąrašas.
• Socialinės inovacijos įvairiose srityse gali būti sugrupuojamos viename prioritete. Veiksmų programoje turėtų būti nurodomos inovatyvių veiklų tikslinės grupės ir specifiniai produkto bei rezultato rodikliai.
• Socialinės inovacijos gali būti taikomos kaip horizontalusis prioritetas visoje Veiksmų programoje. Veiksmų programoje turėtų būti nurodoma, kaip inovatyvios veiklos prisidės prie specifinių prioriteto uždavinių.

Papildomai socialinių inovacijų skatinimas gali būti viena iš techninės pagalbos prioriteto veiklų, todėl atrenkant socialinių inovacijų projektus, verta atsižvelgti į šiuos kriterijus:

• Ar projektas siekia spręsti įprastai nesprendžiamą problemą? Ar jai spręsti pasirenkami efektyvesni metodai nei įprasta? Ar projektas įgyvendinamas naujais bendradarbiavimo ar valdysenos mechanizmais?
• Ar projekto tikslas atsižvelgia į socialinį poreikį ar iššūkį? Kokie įrankiai pasitelkiami socialiniams poreikiams atsižvelgti ar iššūkiams spręsti? Ar žmogiškieji, finansiniai, techniniai ar administraciniai ištekliai užtikrinami socialiai priimtinu būdu?
• Ar į pasirinkto projekto įgyvendinimą intensyviai įtraukiamos suinteresuotosios pusės ir ypatingai vartotojai?
• Ar matuojamas projekto poveikis? Ar įgyvendinant projektą remiamasi įrodymais? Ar numatoma projekto plėtra regioniniu, sektoriaus ar nacionaliniu lygiu?

1) Projekto tvarumas: Iš esmės, tvarumas jau tampa neatsiejama investicinių sprendimų dalis. O stebint besiformuojančią praktiką, akivaizdu, kad tvarumo vaidmuo socialiniams sprendimams tik stiprės.

Bet svarbu nepamiršti, kad tvarumas nėra ir jokia panacėja, investavimo rizikos niekur nedingsta. Pagrindine rizika gali tapti būtent perdėtas investuotojų optimizmas, susietas su labai konkrečių įmonių veikla.

2) Atkreipti dėmesį į vartotojų patirtis ir kontekstą – prieš telkiant inovacijų pastangas, verta nustatyti, kokie paslaugų aspektai yra tobulintini. Tai gali būti paslaugos teikimo būdas, paslaugos dizainas, poreikis ne teikti vartotojams paslaugas, bet jas teikti kartu su vartotojais ir panašiai.

3) Įvertinti platų galimą poveikio ir naudos mastą bei būdus, kaip jų yra pasiekiama – inovacijų poveikis ir rezultatai ne visada turi turėti ekonominiais terminais išmatuojamą poveikį. Inovacijų nauda gali pasireikšti kaip patrauklesnės ir naudingesnės paslaugos vartotojams, išaugęs demokratinis piliečių dalyvavimas ir įtraukimas į problemų sprendimus ir panašiai.

Socialinių inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš penkių žingsnių:

1) Įvertinti, koks yra inovacijų poreikis – tai padės įvertinti, kokio dydžio komanda yra reikalinga, kokių žinių jie turi turėti, kokius veikėjus reikia įtraukti į procesą, siekiant užtikrinti proceso nuosavybę.

2) Įvertinti, koks turi būti komandos modelis – kokius sprendimų priėmėjus reikės įtraukti (ar reikšmingus sprendimus priima aukščiausio lygmens politikai, vietos tarybos ar pan.?), ar parama procesui ateis iš viešojo sektoriaus agentūrų, ar iš išorės (NVO sektoriaus), kam priklauso nuosavybė už procesą (vienai ar kelioms organizacijoms), ar komanda priklauso nuo viešojo sektoriaus politikos linijos, ar veikia nepriklausomai?

3) Idealiu atveju inovacijų komandos narys turi turėti priėmimą prie politinių veikėjų ir užsitikrinti politinę paramą savo idėjai ir projektui. Komandoje turi būti nariai, turintys platų gebėjimų ratą (įskaitant tradicinius gebėjimus, tokius kaip projektų vadyba ar komunikacija, bei su inovacijų kūrimo procesais susijusius gebėjimus, tokius kaip dizainas, technologijos, socialinė psichologija, antropologija ir pan.).

4) Inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo procesuose turėtų būti organizuojami mokymai bei gebėjimų inovuoti stiprinimas, taip pat ir pakankamai veiklų refleksijai apie proceso modelį ir metodus, siekiant suprasti, kas veikia, o kas neveikia.

5) Socialinės inovacijos yra sėkmingos tada, kai jos duoda pokyčių piliečių kasdieniame gyvenime, todėl turi būti atliekamas socialinių inovacijų poveikio vertinimas.

Reglamentavimo Lietuvoje vertinimas

Nepaisant socialinių inovacijų įtvirtinimo ES lygio reglamentuose ir jų aktualumo sprendžiant socialines-ekonomines problemas, Partnerystės sutartyje apie jas nėra užsimenama. 2014–2020 m. ES finansinės paramos programavimo dokumentuose Lietuvoje SI nėra išskiriamos kaip konkreti sritis, kuriai turėtų būti teikiamos ES lėšos. VP SI tiesiogiai yra minimos trijuose VP prioritetuose

Įdomu tai, kad VP specifiškai nurodoma, kad įgyvendinant SI taikymą „neplanuojama papildomų investicijų, skirtų skatinti socialinių inovacijų taikymą“. SADM atstovų teigimu, šis prioritetas dažniausiai papildomai finansuoja jau esamas nacionalines schemas ir tęstines schemas (pvz., Verslumo skatinimo fondas). Paminėtina, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva kaip uždavinys ir finansavimo šaltinis jau yra inovacija, tačiau Europos Komisijos lygiu. ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetai ir uždaviniai nukreipti į socialinių inovacijų kūrimo ir taikymo skatinimą.

Prioritetas: „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“. Visi pagal šio prioriteto priemones finansuojami projektai privalo prisidėti prie Sumanios specializacijos įgyvendinimo. Su socialinėmis inovacijomis susijusios sąvokos minimos Sumanios specializacijos krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ veiksmų plane:

Pagal prioritetą „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“ siekiama tirti ir kurti socialines technologijas, kurios, pasitelkiant informacines ir komunikacines bei kitas technologijas, leistų sukurti socialinių ir organizacinių inovacijų, skatinančių novatoriškų įmonių ir socialinio verslo kūrimąsi ir augimą, taip pat siekiama novatoriškų įmonių ir socialinio verslo organizacinių elementų.

Prioritetas: kaip bus pritaikytos SI procesų neatitikties patvirtintoms normoms simptomų nustatymo, vertinimo ir interpretavimo technologijoms, novatoriškų įmonių ir socialinio verslo spartaus vystymo technologijoms.

Pagal prioritetus „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“ siekiama skatinti netechnologines inovacijas visuomenės ir ekonomikos pažangai vystyti.

Pagal prioritetą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ įgyvendinant uždavinį „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ SI minimos kaip priemonė, galinti padėti pasiekti gyvenamųjų namų renovavimo sėkmę (pvz., kvartalinės renovacijos, Energy service company (ESCO) modeliu besiremiančios renovacijos, išradingesnis kompleksinis renovacijos viešinimas ir valdymas).

Pagal prioritetą „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ bus skatinamas socialinių inovacijų taikymas. Parama socialinių inovacijų projektams socialinės ekonomikos ir socialinio verslo srityje. Parama skiriama projektams, kurie padėtų supažindinti visuomenę su socialinio verslo koncepcija, praktiškai pademonstruotų socialinio verslo veikimo principus ir prisidėtų prie to, kad Lietuvoje kurtųsi kiek galima daugiau socialinio verslo principais veikiančių organizacijų.

Įgyvendinant prioritetą „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ bus skatinamas socialinių inovacijų taikymas. Socialines inovacijas numatoma taikyti įgyvendinant uždavinių veiklas, susijusias su: nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimu, viešojo valdymo institucijų veiklos efektyvumo didinimu, visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimu, visuomenei teikiamų paslaugų kokybės gerinimu, pažangių žmogiškųjų išteklių valdymo priemonių taikymu ir kt.

Ekspertinis vertinimas

Kaip teigiama ekspertiniame vertinime Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programoje socialinėms inovacijoms neskiriamas didelis dėmesys. Nei programos tikslai, nei atskiri uždaviniai nėra tiesiogiai nukreipti į socialinių inovacijų skatinimą. Apie socialines inovacijas užsimenama detalizuojant programos uždavinį „Skatinti įvairių sektorių bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir plėtoti didelį poveikį turinčias inovacijas“ veiksmus, vienas iš kurių – „diegti socialines, kultūrines ir kūrybines inovacijas, skatinti bendradarbiavimą ir sanglaudą sveikatos, sveikatingumo ir socialinės apsaugos srityje“. Tačiau šie veiksmai yra finansuojami ne ES investicijų fondų, o valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat su socialinėmis inovacijomis susijusiu galima laikyti programos uždavinį „Kurti inovacijų paklausos skatinimo priemones, padedančias spręsti socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius“. Dauguma šio uždavinio veiksmų yra susijusi su ikiprekybinių pirkimų (valstybinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų) skatinimu. Numatoma plėtoti NVO ir bendruomenes įtraukiančius paslaugų teikimo modelius savivaldybėse, gerinti socialinėmis inovacijomis pagrįstų vietos lygmens paslaugų prieinamumą ir didinti jų įvairovę, tačiau šie veiksmai taip pat finansuojami tik valstybės biudžeto lėšomis.

Apibendrinant pažymėtina, kad nors SI ES investicinių fondų ir nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose yra minimos, joms nėra skiriama didelio dėmesio, SI paminimos prabėgomis, dažniau kaip pavyzdys būdų, kaip pasiekti įvairių tikslų, tačiau ne kaip sisteminis principas, kuriuo remiantis būtų kuriamos ir įgyvendinamos viešosios intervencijos, taikomi novatoriški veiksmai. „Novatoriški veiksmai“ numato šias naujoves:

• Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir socialiniais eksperimentais, arba įtvirtina principą „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupių, kurios rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, partnerystę.
• Valstybės narės gali remti novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir kitas Sąjungos programas ir išbandyti mažesniu mastu (socialiniai eksperimentai), taikymą platesniu mastu. Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos ESF+ konkrečius tikslus.

Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą pirmos ar antros dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc. jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė