Socialinės ir teritorinės sanglaudos įgyvendinimo gairės ES valstybėse

Socialinės ir teritorinės sanglaudos įgyvendinimo gairės ES valstybėse

Finansų ir ekonomikos strategijoje „Europa 2020“ nustatytas integracinis augimas – didelio užimtumo ekonomikos, kurioje užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas. Šioje strategijoje nustatyti penki pagrindiniai tikslai, reikšmingas socialinis tikslas (pasiekti, kad iki 2020 m. žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičius sumažėtų 20 mln.), ir atnaujinti įsipareigojimai užimtumo srityje (pasiekti 20–64 m. amžiaus grupės 75 proc. užimtumo lygį). Šiems tikslams pasiekti buvo parengtos septynios pavyzdinės iniciatyvos, kaip Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, kurioje daugiausia dėmesio skirta darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politikos persvarstymui, ir Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano paruošimui. Šių iniciatyvų pažanga stebima pagal metinį ES ekonomikos valdymo ciklą – Europos semestrą. Reaguojant į didėjantį skurdo lygį nuo 2014 m. įsteigtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (FEAD). Jis teikia maistą ir pagrindinę materialinę pagalbą bei vykdo socialinės įtraukties veiklą.

2017 m. balandžio 26 d. Komisija pateikė komunikatą, kuriuo sukuriamas Europos socialinių teisių ramstis, kuriame nustatyta 20 pagrindinių principų ir teisių, kurie padėtų atnaujinti konvergencijos procesą, siekiant geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų. Jie sugrupuoti į tris kategorijas: 1) lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, 2) tinkamos darbo sąlygos ir 3) socialinė apsauga ir įtrauktis.

 1. Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti kompetenciją, leidžiančią visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje.

2. Lyčių lygybė. Vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės turi būti užtikrinamos ir skatinamos visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, darbo valandas, įdarbinimo sąlygas ir kilimą karjeros laiptais. Moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą.

3. Lygios galimybės. Kiekvienas, nesvarbu, kokia yra jo lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija, turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas. Skatinama sudaryti lygias galimybes nepakankamai atstovaujamoms grupėms.

4. Aktyvus užimtumo rėmimas. Kiekvienas turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai. Tai teisė į paramą ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant. Kiekvienas, keisdamas profesinę veiklą, turi teisę į savo socialinės apsaugos ir mokymų teisių perkėlimą. Jaunimas turi teisę į tolesnį mokymąsi, pameistrystę, mokomąją praktiką arba tinkamo lygio darbo pasiūlymą per 4 mėnesius nuo tapimo bedarbiu arba mokymosi pabaigos. Bedarbiai turi teisę gauti individualiai pritaikytą, tęstinę ir nuoseklią paramą. Ilgalaikiai bedarbiai turi teisę į išsamų konkrečios jų padėties įvertinimą vėliausiai po 18 mėnesių nedarbo.

5. Saugus ir lankstus užimtumas. Darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį dėl darbo sąlygų, galimybę naudotis socialine apsauga ir mokytis. Skatinama pereiti prie neterminuotų įdarbinimo formų. Atsižvelgiant į teisės aktus ir kolektyvines sutartis darbdaviams užtikrinamas reikiamas lankstumas, leidžiantis greitai prisitaikyti prie pasikeitusių ekonominių aplinkybių. Skatinamos naujoviškos darbo formos, leidžiančios užtikrinti geras darbo sąlygas. Palaikomas verslumas ir savarankiškas darbas. Sudaromos geresnės profesinio judumo galimybės. Užkertamas kelias tokiems darbo santykiams, kuriuose sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, nustatant draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis. Bandomasis laikotarpis niekada neturėtų būti ilgesnis nei pagrįsta.

6. Darbo užmokestis. Darbuotojai turi teisę į darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį. Užtikrinamas deramas minimalusis darbo užmokestis, leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo šeimos poreikius, atsižvelgiant į nacionalines, ekonomines ir socialines sąlygas, išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Užkertamas kelias dirbančiųjų skurdui. Darbo užmokestis visuomet nustatomas skaidriai ir nuspėjamai, paisant nacionalinės praktikos ir socialinių partnerių autonomiškumo.

7. Informavimas apie įdarbinimo sąlygas ir apsauga atleidimo atveju. Įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie su darbo santykiais susijusias jų teises ir pareigas, taip pat apie bandomąjį laikotarpį. Prieš atleidžiami darbuotojai turi teisę būti informuoti apie atleidimo priežastis ir teisę į pakankamo ilgio įspėjimo laikotarpį. Jie turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją.

8. Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas. Ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, konsultuojamasi su socialiniais partneriais. Laikantis socialinių partnerių autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, jie skatinami svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus. Prireikus socialinių partnerių sudaryti tarpusavio susitarimai įgyvendinami Sąjungos ir jos valstybių narių lygmeniu. Darbuotojai arba jų atstovai turi teisę į tai, kad jiems svarbiais klausimais, visų pirma dėl perkėlimo, įmonių restruktūrizavimo ir susijungimo, taip pat dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo, su jais būtų laiku konsultuojamasi ir apie juos informuojama.

9. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Tėvai ir priežiūros pareigų turintys asmenys turi teisę į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybę pasinaudoti priežiūros paslaugomis. Moterims ir vyrams sudaromos vienodos galimybės naudotis specialiomis atostogomis, leidžiančiomis atlikti jų priežiūros pareigas, ir skatinama, kad abiejų lyčių asmenys jomis naudotųsi tolygiai.

10. Sveika, saugi ir pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga. Darbuotojai turi teisę į aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą darbe. Darbuotojai turi teisę į jų profesinėms reikmėms pritaikytą darbo aplinką, leidžiančią jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje. Darbuotojai turi teisę į asmens duomenų apsaugą darbo santykių srityje. Būsimi Komisijos veiksmai – nauja darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa, darbo sąlygų gerinimo skaitmeninėse platformose iniciatyva

11. Vaikų priežiūra ir parama vaikams. Vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą už prieinamą kainą. Vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo. Vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones.

12. Socialinė apsauga. Darbuotojai (panašiomis sąlygomis ir savarankiškai dirbantieji), nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į tinkamą socialinę apsaugą.

13. Bedarbio pašalpos. Bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų aktyvavimo paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio bedarbio pašalpas, atitinkančias jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokios pašalpos neturėtų skatinti jų gavėjų nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti.

14. Minimalios pajamos. Kiekvienas neturintis pakankamai lėšų turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą, ir turėti realią galimybę gauti tam reikalingų prekių ir paslaugų. Galinčių dirbti asmenų atveju minimalių pajamų mokėjimas turėtų būti derinamas su paskatomis (vėl) integruotis į darbo rinką.

15. Senatvės pajamos ir pensijos. Išėję į pensiją darbuotojai ir savarankiškai dirbę asmenys turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas. Moterims ir vyrams sudaromos vienodos galimybės įgyti teises į pensiją. Kiekvienas senatvėje turi teisę į išteklius, užtikrinančius orų gyvenimą.

16. Sveikatos priežiūra. Kiekvienas turi teisę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas.

17. Neįgaliųjų įtrauktis. Neįgalieji turi teisę į finansinę paramą, užtikrinančią orų gyvenimą, paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, ir jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką.

18. Ilgalaikė priežiūra. Kiekvienas turi teisę į kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, visų pirma į namuose teikiamas priežiūros paslaugas ir bendruomenines paslaugas.

19. Būstas ir parama benamiams. a) Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama parama aprūpinant būstu. b) Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. c) Skatinant benamių socialinę įtrauktį jiems suteikiama tinkama pastogė ir paslaugos.

20. Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas, tokias, kaip vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų, skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.

2021 m. kovo 3 d. Komisija paskelbė Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame išdėstė konkrečias iniciatyvas, kurių ji įsipareigojo imtis dabartinės kadencijos laikotarpiu (iki 2024 m. pabaigos), kad ES principai taptų tikrove. Ji taip pat pasiūlė pagrindinius 2030 m. tikslus, t. y. bent iki 78 proc. padidinti 20–64 m. amžiaus dirbančių asmenų dalį, kasmet bent iki 60 proc. padidinti besimokančių suaugusiųjų procentinę dalį ir bent 15 mln. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių. Atsakomybę už šių tikslų įgyvendinimą dalijasi ES institucijos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė. Šių tikslų įgyvendinimą palengvins socialinių rodiklių suvestinė, finansavimas pagal 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą ir „NextGenerationEU“ programą, taip pat stebėsena pagal Europos semestrą.

2021 m. gegužės 7–8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytų pagrindinių 2030 m. tikslų. Jame įvairios institucijos ir organizacijos, įskaitant Europos Parlamentą, priėmė Porto socialinį įsipareigojimą, be to, ES valstybių ar vyriausybių vadovai priėmė Porto deklaraciją.

Straipsnį paruošė soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.