Tapo gražia tradicija pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose surengti darželinukų sporto šventę, kurios metu čia laikantis visų šventėms skiriamų reikalavimų, didelis dėmesys skiriamas tiek vaikučių sugebėjimams siekiant pergalės, tiek jų fiziniams bei dvasiniams gebėjimams, tiek pasiekus pergalę jų džiugesiui pasireikšti. Todėl ir ši vaikučiams skirta sporto, o kartu ir meno šventė, kurios metu visų pirma buvo vykdoma iškilminga rikiuotė, atlikta eilė sportinių pratimų bei kitų iškilmingų priemonių, savo pasirodymu per pasiektą pergalę ar kitą pasiektą laimėjimą pašvęsti savo Lietuvėlei. Visa tai yra ne tik gražu, bet ir kilnu.

Todėl vaikučiams dalyvauti šiame Trikrepšio festivalyje yra ne tik įdomu, bet ir malonu. Antra vertus, krepšinis Lietuvos visuomenėje tapo ne tik gerai žinomu bei suprantamu, bet ir visų pamėgtu žaidimu. Todėl jį žaisti mūsų jaunimas pradeda nuo ankstyvos ne tik jaunystės, bet ir vaikystės. Tai parodo ir konkretus pavyzdys, kai tradiciniame Trikrepšio festivalyje, kur ką tik trijų metukų sulaukęs „krepšininkas“ jau gali išbėgęs į krepšinio aikštę ne tik mušdamas kamuoliuką į žemę jį atsivesti, bet ir tą kamuoliuką atsinešęs gali jį ne tik įmesti, bet ir įdėti jį į krepšį IŠ VIRŠAUS. Todėl šis Trikrepšio festivalis per eilę metų pas mus prigijo ir tapo ne tik mėgiamas, bet ir be galo populiarus. Neatsitiktinai šiais metais Lietuvos ikimokyklinių įstaigų Trikrepšio festivalyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės dienai pažymėti, dalyvavo virš 4300 auklėtinių iš 56 Lietuvos ikimokyklinių įstaigų iš Kauno, Šiaulių, Visagino, Jonavos, Klaipėdos, Mažeikių ir kitų miestų. Dar 2009 m. į Lietuvą atkeliavęs Trikrepšis, šis didžiojo ir mylimo, Lietuvos žmonėms krepšinio žaidimo tarsi papildymas, taip gražiai ir tvirtai prigijo mūsų visuomenėje, o ypatingai tarp vaikų ir tuo labiau darželinukų bei pagyvenusių žmonių ir žmonių, turinčių negalią, nes ant krepšinio stovelio yra pritvirtintas ne vienas, o trys lankai iš visų pusių bei juos pagal žaidėjų amžių ir ūgį galima pakelti ir nuleisti. Panašiai galima elgtis ir su pačia krepšinio aikštele. Todėl visiems jį žaisti yra ne tik patogu, bet ir malonu. 

Tačiau, kol kas aktyviausi šio žaidimo žaidėjai išlieka darželinukai. Malonu ir tai, kad šiuo žaidimu pagaliau tvirtai susidomėjo ir pažadėjo skirti ne tik juridinę, moralinę, bet ir finansinę paramą naujoji Lietuvos krepšinio federacija. Nors pastarieji metai buvo persekiojami sunkios koronaviruso epidemijos ir kitų negandų, ir sportinis – masinis judėjimas visoje Lietuvoje buvo kiek prigesęs, tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo įstaigose jis buvo pakankamai pakilus. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba, Lietuvos ikimokyklinių įstaigų kūno kultūros mokytojų asociacija ir Lietuvos sporto muziejus, kurių iniciatyva kiekvienais metais rengiami šie festivaliai, ir šiais metais, kad ir sunkiomis sąlygomis, laikantis visų saugos reikalavimų, kvietė ikimokyklinio ugdymo įstaigas dalyvauti šiame tradiciniame renginyje. Apie tai akivaizdžiai liudija iš visos Lietuvos gauti laiškai, nuotraukos bei kita vaizdinė medžiaga. Tad ir šį kartą apibendrinę visą rengiant šį festivalį atliktą darbą, gražiai, iškiliai pagerbę šiame kilniame darbe dalyvavusius kūno kultūros mokytojus ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenes, gyvensime viltimi, kad kitas festivalis bus ne tik gražesnis, bet ir dar masiškesnis.

Pranas Majauskas