Statybininkams svarbu techninė pažanga ir vadovavimo tobulėjimas

Statybininkams svarbu techninė pažanga ir vadovavimo tobulėjimas

Kiekvienais metais statybininkų gretas papildo gražus būrys įvairių KTU Statybos ir architektūros fakulteto bei VGTU (VilniusTech) absolventų. Mano palinkėjimuose visuomet buvo, yra ir pasiliks tikslas įtvirtinti ilgalaikį darbą mūsų krašte. Linkiu, kad į užsienį specialistai važiuotų kaip darbo organizatoriai, patirties perėmėjai ir pažangių tradicijų kūrėjai. Linkiu, kad jie perimtų gerąją užsienio valstybių patirtį ir įsisavintų naujas technologijas bei išmoktų jas pritaikyti mūsų krašte.

Įvairiais istoriniais laikotarpiais skirtingi buvo ne tik vadovai, bet ir gamybinių funkcijų vykdytojai, įvairių techninių darbų planuotojai ir vykdytojai. Pastaruoju metu į gyvenimą ateina skaitmeninė statyba ir kitos pažangios technologijos. Vis daugiau mūsų statybininkų darbo vietą susikuria bendradarbiaudami su užsienio įmonėmis. Ypatingai ryškus bendradarbiavimas vyksta su Skandinavijos šalimis. Žinau, kad daug kam kelią rūpestį, kokios bendradarbiavimo perspektyvos yra ir galėtų būti su Rytais. Neblogai žinodamas šią problemą, galiu pasakyti, kad objektyvių aplinkybių darbo gausėjimui nėra ir vargu, ar atsiras. Pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje kvalifikuotų statybininkų atlyginimas yra gerokai virš 1000 eurų, tuo tarpu Rytų šalyse vidutinis atlyginimas yra ne daug aukštesnis nei 500–600 eurų.

Mūsų asociacija jungia apie 150 statybinio ir mokslinio profilio įmonių bei organizacijų. Kiekvienais metais pastebima, kad ne viena dešimtis įmonių dėl vienokių  ar kitokių priežasčių iš darbo rinkos pasitraukia.

Ne kartą manęs klausė, kaip galima būtų tapti geru statybinio profilio įmonės vadovu. Klausimas įdomus, reikalingas ir svarbus, tačiau trumpo atsakymo į jį neturiu ir vargu, ar jis iš viso egzistuoja. Manau, kad vadovėlio, kaip tapti geru vadovu, dar niekas neparašė ir vargu, ar kada nors toks vadovėlis bus. Todėl besirūpinančio ateitimi vadovo kasdieniniu tikslu turėtų būti patirties kaupimas, jos apibendrinimas ir kruopštus apmąstymas, kaip kurti savo įmonės ir valstybės ateitį. Suprantama, asociacija teikia pagalbą ne tik vadovams, bet ir kitiems specialistams, pataria, kokiais keliais reikėtų eiti, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje. Manau, kad sunkokai sprendžiasi klausimas dėl bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, sunku atsakyti į klausimą, kaip reikėtų kurti bendrus tikslus ir planus statybininkų profesijai įsitvirtinti ekonomikoje.

Kalbant apie praeitį, statybininkui svarbių darbų sąrašas yra pakankamai gausus. Jų gretose visuomet būdavo apie 100 tūkst. įvairių specialistų, o sukuriamo BVP apimtis „sukdavosi“ apie 10 proc.

Visais laikais statybų sektorius turėjo betarpišką ryšį su darbuotojų sauga ir sveikata. Turime norą ir viltį, kad šį klausimą padės spręsti įvairių mokymosi planų įgyvendinimas, susijęs su statybininkų turima kompetencija, o statybų verslas apskritai laukia patikimų duomenų apie darbininko gebėjimus. Ir be papildomų aiškinimų kiekvienas žmogus turėtų įsisąmoninti, kad darbų sauga reikalauja nuolatinio dėmesio.

Malonu buvo ir yra girdėti, kai apie statybininkus atsiliepiama kaip apie tam tikrą aukso fondą, kurio atstovai nuolat kelia ekonomikos lygį, kuria nemažai daliai visuomenės vis gerėjančias gyvenimo sąlygas. Statybininkų produkcija yra ir bus viena iš vedančiųjų sričių valstybės ekonomikos išsilaikymui aukštame lygyje.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.