Darbuotojų sauga ir sveikata 2022

Darbuotojų sauga ir sveikata 2022

Įvadas

Į konferenciją, kurią organizavo įmonė UAB „Confinn“, užsiregistravo daugiau kaip 700 dalyvių ir daugiau nei 30 pranešėjų. Buvo pakviesti bene geriausi darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) ekspertai ir profesionalai, advokatai, kurie dalijosi naujausiomis įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Konferencijos dalyvių gretose buvo ir personalo darbuotojų, įmonių vadovų, gamybinių padalinių atstovų.

Šios konferencijos organizavimui didelę įtaką darė pandemija. Kaip žinia, šis reiškinys labai skirtingai paveikė įvairias žmonių grupes tiek darbo, tiek namų aplinkoje.

Žmogus yra visuomeniška būtybė, tad jai įprasta turėti glaudų ryšį su bendruomene. Tada jis jaučiasi geriausiai, kūrybiškai siekia savo tikslų ir vykdo jam skirtas užduotis.

Renginys buvo organizuotas taupant laiką ir atsižvelgiant į klausytojų interesus, todėl vienu metu paskaitos vyko trijose salėse, buvo transliuojamos internetu, taip pat buvo daromi ir vaizdo įrašai.

Konferencijoje dalyvavo daug įvairių pranešėjų. Šiame straipsnyje pateikiame įdomesnių, mūsų nuomone, akcentų santrauką iš trijų pranešimų.

 Jonas Gricius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. 

Tema: Darbų saugos ir darbo įstatymų reikalavimų laikymosi Lietuvoje apžvalga 

  • 2021 metų nustatyta įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų. Buvo taikomos įvairios poveikio priemonės, o kai kuriais atvejais surašyti ir administraciniai protokolai. Praėjusiais metais tokių protokolų surašyta 2,6 tūkst. 
  • Už nusižengimus buvo skirta baudų už 1,5 mln. eurų.
  • Gauta daug prašymų išnagrinėti ginčus iš Darbo ginčų komisijos (DGK). 56 proc. tokių ginčų kyla dėl apmokėjimo tvarkos. Atskiro dėmesio reikalauja viršvalandžių, naktinio darbo, komandiruočių apmokėjimų klausimas.
  • Dažniausiai nustatomi DSS pažeidimai yra profesinės rizikos vertinimas, darbo vietų įrengimas, darbo priemonių netinkamumas ir kt.
  • 2021 m. naujovė – prastovų paskelbimo teisėtumo kontrolės vykdymas. Tokių patikrinimų buvo atlikta 3,2 tūkst. Dažniausias pažeidimas (65,5 %) – VDI nepranešta apie prastovos paskelbimą. Apie prastovas dažniausiai nepranešė apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, apdirbamoji pramonė, prekyba.
  • Labai aktualus klausimas – nelaimingi atsitikimai darbe. Džiugina tai, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų po truputį mažėja.
  • Statistika rodo, kad lengvų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 metais buvo 4,6 tūkst.
  • Pandemijos sąlygomis nelaimingų atsitikimų modeliai dažnai būna panašūs vieni į kitus, t. y. įvyksta darbdavio įgaliojimo neturinčiam asmeniui, darbo vietoje, kurioje nukentėjęs darbuotojas atsidūrė dėl darbdaviui nežinomų priežasčių arba vykdė tokias funkcijas, kurių konkretumo įrodyti nepavyksta.
  • Darbai uždarose erdvėse kartais turi labai skaudžių pasekmių, pavyzdžiui, įmonėje UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 metais, vykdydami remonto darbus, žuvo trys darbuotojai. Nelaimės priežastis – apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Taip pat dažnai darbuotojai nukenčia dirbdami iškasose ir aukštyje.
  • Kai kas mano, kad nelaimingi atsitikimai nutinka tik gamybos srityje, tačiau faktai rodo, kad nelaimių gausu ir prekyboje bei kitose veiklos srityse.
  • Žmonės, kurie yra atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą, verti didelės pagarbos, nes jie savo dėmesiu padeda apsaugoti ne vieno žmogaus gyvybę ir sveikatą.

Dr. Vilius Mačiulaitis, ILAW LEXTAL partneris, advokatas

Tema: Įstatymai ir naujausia praktika DSS srityje

  • DSS yra naudinga ir būtina ne tik įmonėms ir jų darbuotojams, bet ir visuomenei.
  • Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir vidiniai įmonių norminiai aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos atžvilgiu.
  • Būtina nustatyti, kas atsakingas už nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Kai pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra paskirtos keliams asmenims, būtina nustatyti kiekvieno iš jų konkrečias atsakomybes, nes to nepadarymas gali nulemti nelaimingų atsitikimų priežastis.
  • Jeigu darbdavys yra subrangovas, tai ir rangovas subsidiariai atsako už darbo užmokesčio darbuotojams skyrimą, viršvalandžių apmokėjimą ir poilsio dienų suteikimą. Jeigu darbdavys yra subrangovas, tada jis atsako už padidintą viršvalandžių ir naktinio darbo apmokėjimą.
  • Vertinant profesinę riziką atsiranda būtinybė nustatyti įvairius veiksnius, tokius, kaip saugi darbo aplinka, naudojamos cheminės medžiagos, biologiniai ir psichologiniai veiksniai bei kt.
  • Kyla klausimas, ar darbuotojai rašytinai supažindinami su DSS reikalavimais.
  • Darbdavys, vadovaudamasis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustato DSS reikalavimų laikymosi įmonėje tvarką, įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti nustatytas saugos priemones.
  • Rengiant arba papildant įmonės teisės aktus, rekomenduojama nustatyti pavojingiausias įmonės vietas, kuriose gali įvykti nelaimė. 
  • Atskiro dėmesio reikalaujanti veiklos sritis yra statybos. Čia dažnai daromi susitarimai dėl darbų koordinavimo ir jų paskirstymo pagal atsakomybes. Statybos darbų eigoje labai dažnai gali pasikeisti aplinkybės, pavyzdžiui, ta pati kėlimo įranga iš pradžių gali būti naudojama statybinių plokščių pakėlimui ir montavimui, o vėliau – balkonų montavimui ar kitiems statybiniams darbams.

Genadijus Laškovas, UAB „Verslo aljansas“ generalinis direktorius.

Tema: Skaitmeninis DSS specialisto darbo kabinetas: vadyba, pagrįsta rizikos vertinimu

  • Darbuotojų sauga ir sveikata – sudėtingas teorinis ir praktinis klausimas. Vis daugiau į šio klausimo sprendimą yra įtraukiamos ir šiuolaikinės informacinės technologijos. Praktika rodo, kad tarptautiniai standartai (ISO) yra gana tiksliai apibrėžę taisyklių visumą, susietą su darbuotojų sauga ir sveikata.
  • Pavojų nustatymas padeda organizacijoms atpažinti ir suprasti darbo vietas, kuriose potencialiai gali įvykti nelaimingi atsitikimai. 
  • Kiekviena įmonė – sudėtinga darbo vietų sistema. Prieš ją įrengiant, turėtų būti parengtas darbo vietos saugos ir sveikatos sertifikatas, kuris nurodytų, ar darbo vieta atitinka DSS reikalavimus. Kaip pavyzdys plačiau buvo aptariama darbo vieta produkcijos sandėlyje, kur skirtingose vietose dirbantis darbuotojas turi turėti atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus. Kiekvienai darbo vietai gali būti paruošiamas profesinio mokymo diplomas. Tokio diplomo savininkas įgytų teisę pristatyti save tam tikros darbo vietos specialistu. Šitokiu  būdu būtų galima nustatyti darbuotojo tinkamumą panašioms darbo vietoms. Darbuotojas, turintis tokį dokumentą, būtų laikomas profesionalu. Profesionalais turėtų būti ir darbdavys, ir darbuotojas, taip pat juo gali tapti diplomo neturintis, bet tinkamai darbo vietai paruoštas darbuotojas. Todėl taip profesionalo samprata įgytų gana plačią prasmę.
  • Dokumentų tvarkymas būtinai turi būti susijęs su rizikos vertinimu. Į šią sąvoką įeina DSS instrukcijos, įrenginių instrukcijos, saugos duomenų lapai. Rengiant tokius dokumentus, galima pasitelkti neformaliojo mokymo programas, kurias sudarytų turinio išdėstymas, klausimų skaičius, klausimų sudėtingumas. Klausimo sudėtingumas priklausys nuo aplinkybių, pvz., kaip taisyklingai naudotis respiratoriais: jie gali būti nešiojami ant pakaušio, ant alkūnės ar dengiant nosį ir burną. Naudojant FFP2 lygio respiratorių, ore esančių daleliu prasiskverbimas į organizmą neviršija 6–10 procentų.
  • Įdomūs užsienio autorių apibendrinimai apie žinių įsisavinimo apimtis. Kaip antai: klausant paskaitas įsisavinama 5 %, skaitant – 10 %, audiovizualinė medžiaga padeda įsisavinti 20 %, diskusijos – 50 %, praktiniuose užsiėmimuose – 75 %, mokant kitus įsisavinama 90 % informacijos.
  • Aukščiausioji vadovybė turi užtikrinti, kad DSS sistemoje atsakomybės sritis ir įgaliojimai būtų priskirti atitinkamoms pareigoms.
  • Darbdavys gali būti atstovaujamas įvairiais būdais, tačiau teisinė atsakomybė turėtų būti tokia, kad darbdavį atstovautų DSS specialistas, o pastarasis turėtų tiesioginį ryšį su darbų vadovais, o šie – su darbų vykdytojais.
  • Taisyklių visumą rengia DSS specialistas, tvirtina padalinio vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo. Su taisyklėmis supažindinami visi priskirti tai darbo vietai darbuotojai.
  • Organizacija turi sukurti ir įdiegti neatitikčių sistemą, kuri padėtų išvengti incidentų. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad visų lygių darbuotojai būtų skatinami pranešti apie pavojingas situacijas. Tai svarbu todėl, kad būtų galima įdiegti prevencines priemones ir padėti suvaldyti pavojingą situaciją.

Apibendrinimas

Šios konferencijos metu klausytojai turėjo galimybę užduoti klausimus ir gauti į juos atsakymus. Organizatoriai pasirūpino, kad kiekvienas dalyvis betarpiškai arba per ryšio kanalus gautų konferencijos plakatus.

Buvo organizuota ir DSS priemonių paroda, suteikiant galimybę ne tik susipažinti su konkrečiais įrankiais, rūbais, avalyne, bet ir gauti informacijos, kaip ir kur juos galima įsigyti. 

Dažnai kyla klausimas, kaip elgtis su darbų saugai skiriamomis lėšomis. Jeigu vadovautis įprasta taisykle, kad pirkti reikia už mažiausią kainą, gali atsitikti taip, kad įsigyta įranga bus dar nauja, bet jau netinkama. Todėl periodiškai daroma rezerve esančios įrangos profilaktinė patikra. Ypač tai svarbu tokioms apsaugos priemonėms, kaip šalmai, nes kai kurios jų dalys gali tapti netinkamos naudojimui vien dėl to, kad sandėlyje jie pragulėjo ilgą laiką. Jeigu šalmai laikoma hermetiškai supakuoti, tai, suprantama, ir jų tarnavimo laikas pailgėja. Yra ir keletas bendrų taisyklių, nusakančių, kaip tokią įrangą tikrinti, pavyzdžiui, kad tai reikia atlikti kartą per 12 mėnesių. 

Konferencijos metus buvo nagrinėjami ne vien DSS klausimai, bet ir psichologinės žmogaus darbo ir gyvenimo aplinkybės. Netgi buvo pateikta informacija apie žmogaus smegenų sandarą. Paaiškinta, kad žmogaus smegenys yra labai lanksti organizmo dalis ir gali prisitaikyti prie praktinių aplinkybių. Todėl kartais sakoma, kad iš pradžių žmogus savotiškai kenčia darbo aplinkoje, tačiau po kurio laiko gali atsitikti taip, kad buvęs diskomfortas taps privalumu.

Darbuotojų sauga yra ir kultūrinis reiškinys. Kaip žinia, žmonės ilgai negalėjo suprasti, kad saugos diržo naudojimas automobilyje įtaisytas jų pačių labui. Tačiau po kurio laiko tai tapo ne vien teisiniu reglamentu, bet ir kasdieniniu įpročiu.

Darbuotojų sauga nėra koks nors vienkartinis reiškinys, būdingas tik tam tikrai darbo vietai. Tai ir socialinis aspektas, darantis įtaką žmonių bendruomenei. Pavyzdžiui, pandemijos laikotarpiu daug buvo diskutuojama dėl skiepų privalomos tvarkos. Į klausimą, ar darbuotojas privalo skiepytis, lyg ir savaime aišku, kad atsakymas turi būti teigiamas. Deja, buvo daug individualių atvejų, kai darbuotojas randa priežasčių, dėl kurių skiepytis atsisako ir iškyla klausimas dėl jo ateities darbo vietoje. Gali būti taip, kad darbuotojas nenori skiepytis ir dėl to siūloma jį atleisti iš darbo. Deja, konkrečios įstatyminės nuostatos šiuo klausimu nėra, todėl atsiranda būtinumas rasti kompromisą, kuris būtų priimtinas ir darbo vietos aplinkai, ir vienokias ar kitokias nuostatas turinčiam žmogui.

Konferencijoje buvo ir tokių pranešimų, kurie nagrinėjo „tamsius atvejus“, kai vienas ar kitas žmogus kategoriškai nori laikytis savo įsitikinimų, pavyzdžiui, dėl lyties pasirinkimo, gyvenimo žmonių bendruomenėje ir pan. Žinoma, šie klausimai visuomenėje nėra nauji, ir, matyt, jų sprendimui ir pažinimui reikės dar daug laiko, mokslo žinių ir praktinės patirties. Bendra taisyklė yra ta, jog neretai praktinė patirtis yra reikšmingesnė už teorines žinias, tačiau be jų sukurti naudingą sistemą neįmanoma.

Konferencijos dalyviai reiškė padėkos žodžius renginio organizatoriams ir vieningai pritarė išsakytoms idėjoms apie būtiną fizinio aktyvumo didinimą kiekvienoje darbo vietoje. Netgi konferencijos metu dalyviai buvo pakviesti atlikti tam tikrus fizinius pratimus prasiblaškymui.

Taip trumpai būtų galima apibūdinti šios praktinės konferencijos naudą, kaip įgytas žinias pritaikyti praktikoje, siekiant gerinti kiekvieno darbuotojo darbo aplinką, užtikrinti jo sveikatą ir darbingumą.

Vidas Ambroza ir Asta Derevianko, Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai

Medžiagą spaudai padėjo parengti dr. Juozas Šalčius ir svetainės administratorė Benita Višpulskytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *