2019 m. septyniolikos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vertinimas parodė, kad Lietuvos situacija per pastaruosius metus mažai pakito. Pagal tikslų įgyvendinimo rodiklius Lietuva Europos Sąjungoje įvertinta tik 23-ia vieta iš 28 šalių.  

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai trūksta tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo. Tai yra, dominuoja buvęs sektorinis skirstymas arba priklausomybė vienos ministerijos įtakos sferai, kai turėtų būti sąsajos su visomis ministerijomis ir žinybomis. JT bei ES ypač pabrėžia įmonių ir verslo dalyvavimo svarbą tikslų siekime. Verslui tarnaujant Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui būtina taikyti įmonių socialinės atsakomybės principus savo veikloje. JT ir ES įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia kaip verslo modelį, kuris suderina ekonominius interesus su siekiu kurti teigiamus pokyčius ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityse. 

Nors Lietuvos verslas vis dažniau dairosi į socialinę atsakomybę konkurencingumui ir tvarumui užtikrinti, kyla klausimas, kodėl tarp socialinės atsakomybės srities lyderių Lietuvoje dažniausiai minimas privatus verslas, kai tik pora valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atsiduria geriausiųjų reitinguose. Paskutiniais turimais Valdymo koordinavimo centro (VKC) gerojo valdymo indekso duomenimis, prasčiausiai iš visų Lietuvos VVĮ veiklos aspektų įvertintas būtent darnumas. Šis kriterijus nurodė, jog tik kelios didelės Lietuvos VVĮ viešino su socialine atsakomybe susijusią informaciją. Ypatingą svarbą tenka suteikti Užimtumo tarnybai, kuri turi turėti subendrintas programas tiek darbo jėgos ruošime, tiek panaudojime ir įdarbinime su visų Ministerijų ir žinybų Personalo skyriais visos šalies mastu, tai yra, respublikiniame ir savivaldybių lygmenyse. 

Svarbiausia nauda darbuotojui 

Mokslinė ir viešoji informacija rodo, kad dauguma įmonių socialinę atsakomybę suvokia kaip pavienes savanorystės akcijas, tačiau dauguma suveda visa tai į pastovų nuolatinį bendradarbiavimą su vietinėmis bendruomenėmis, energijos vartojimo efektyvinimą ar diskriminacijos apraiškų įmonėje mažinimą. 

Dažniausiai išskiriamos keturios prioritetinės socialinės atsakomybės taikymo sritys – darbuotojų pasitenkinimas, aplinkosauga, santykiai su visuomene ir vietine bendruomene bei skaidrumas. Keletas įmonių savanoriškai suteikia darbuotojams papildomą sveikatos draudimą, bendradarbiauja su profsąjungomis, užtikrina lankstaus darbo grafiko galimybes.  

Tačiau praktikoje pastebima, jog įmonės renkasi lengviausią kelią – vengia įvardinti konkrečias ir problematiškas įmonės veiklos sritis, kurias keisdamos galėtų padaryti didžiausią teigiamą poveikį. Jeigu pagrindinis įmonės neigiamas poveikis yra aplinkosaugos srityje, bet įmonės socialinė atsakomybės veiksmai apsiriboja darbuotojų pasitenkinimu, tai neatitiktų tarptautinių rekomendacijų DVT tikslingiausiam socialinės atsakomybės taikymui. 

Savo pastangas įsivertina įvairiai 

Žvelgiant į viešai prieinamą informaciją galima teigti, kad kai kuriais atvejais įmonės pervertino arba nuvertino savo socialinės atsakomybės lygį. Socialinė atsakomybė tėra tik viešųjų ryšių įrankis, lengvai atskirti paviršutinišką nuo pilnavertiško įmonių socialinės atsakomybės taikymo galima pažvelgus į tai, ar įmonė vykdo tik pavienes akcijas, ar visapusiškai integruoja darnumo principus į veiklą – pradedant darbuotojų gerove ir korupcijos prevencija bei ekonominio efektyvumo kėlimu, baigiant tiekimo grandinės patikra ir poveikio klimato kaitai mažinimu. 

Institucijų vaidmuo 

Valstybinių ir privataus sektoriaus institucijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nėra įvardintas joms konkretus lūkestis socialinės atsakomybės taikymui, be to, nevisada ir pačios rodo gerąjį pavyzdį. Skelbiami moksliniai ir informaciniai duomenys spaudoje atskleidė, kad, kitaip nei Lietuvoje, Skandinavijos šalyse populiarus suvokimas, jog valstybės valdomos įmonės yra pavyzdys privačiam verslui, nurodantis, kaip taikyti socialinės atsakomybės principus savo veikloje ir tokiu būdu vystytis ne tik darniai, bet ir pelningai. Švedijos Vyriausybė aktyviai skatina VVĮ nustatyti rodiklius socialinės atsakomybės tikslų įgyvendinimui siekti. Propaguojant lyčių lygybę, visoms Švedijos VVĮ skelbiamas bendras reikalavimas, kad 40 proc. vadovų pozicijų būtų užimtos moterų.  

Socialinės atsakomybės diegimui ir plėtrai geros praktikos pavyzdžiu, vidinės komunikacijos apie jos teikiamą naudą, ne visi darbuotojai linkę keistis, o visuomenė kartais žiūri neigiamai į bandymą daryti daugiau nei skelbiama. Aktyvų darnumo siekį įmonėse stabdo ir tokios priežastys, kaip kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, taip pat patiriamas didelis administracinis krūvis, vidinės pertvarkos ar pasikeitusi vadovybė. 

Atsakant į klausimą, kas galėtų paskatinti ir padėti VVĮ aktyviau taikyti socialinę atsakomybę, dauguma pateikė vieningą atsakymą – gerieji pavyzdžiai valstybės valdomų įmonių kontekste. Pasak įmonių vadovų, būtent dalinimasis tiek gerosiomis, tiek blogosiomis praktikomis galėtų suteikti stipresnę paskatą ir būtinas žinias įmonėms keistis. Tik kelios įmonės gebėjo pateikti socialinės atsakomybės lyderių pavyzdžių Lietuvoje, o VVĮ tarpe dažniausiai minėtos EPSO-G, Lietuvos energija ir Klaipėdos nafta. Trūksta kasdienės pastovios informacijos, kuri pasitarnautų socialinei atsakomybei ugdyti iš įvairių ūkio sektorių veiklos. 

Darbo kolektyvo narių dalyvavimas  

Tam pasitarnautų dirbančiųjų dalyvavimas technologiniuose procesuose, kuriuos įdiegus mažėja neigiamas poveikis aplinkai, tausojami gamtos ištekliai ir racionalizuojamas darbo išteklių panaudojimas:

• Kolektyvo narių kvietimas dalyvauti gamybinių procesų modernizavime (optimizavime) siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir tausoti gamtos išteklius. 
• Įrangos pakeitimas: esamos gamybos įrangos modifikavimas, kurį atlikus bus pagerintas proceso efektyvumas bei sumažinta tarša ir sąnaudos jiems įsigyti. 
• Technologijų pakeitimai: technologijos, apdorojimo procesų pakeitimas ir šių pasiūlymų sintezė siekiant, kad gamybos procesų metu sumažėtų tarša bei gamtinių resursų sąnaudos. 

Produktų, kuriuos gaminant taupomi gamtiniai ištekliai ir žaliavos, gamyba susijusi su: 

• Žaliavų pakeitimu: esamų žaliavų ir / arba papildomų medžiagų pakeitimu mažiau kenksmingomis arba naudojimu tokių papildomų medžiagų, kurių poveikis procesui yra ilgesnis, tai yra, suvartojama mažiau medžiagų, žaliavų bei darbo sąnaudų. 
• Gaminio pakeitimu: gaminio savybių modifikavimu, siekiant sumažinti gaminio poveikį aplinkai jo viso būvio gyvavimo ciklo metu. 
• Atliekų antriniu panaudojimu: gamybinių atliekų  panaudojimu gamybiniuose procesuose arba kitiems naudingiems tikslams. Įsteigiant įmonės cechus, filialus ne tik įmonės teritorijoje, bet ir tam tinkamose aplinkinėse vietovėse, gyvenvietėse, esamuose nepanaudotuose pastatuose ir statiniuose. 
• Produktų gamyba iš atliekų pagal anksčiau sukurtą technologiją arba naujojo produkto gamyba iš atliekų. 

Siekiant sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes, numatomos investicijos į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas tai yra investicijos į švaresnės gamybos inovacijas (jų įdiegimą), kuriose taikomi racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai (proceso modernizavimas (optimizavimas)) tikslu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir tausoti gamtos išteklius.  

Beatliekė gamyba, atliekų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas, atliekamos šilumos panaudojimas (rekuperavimas, regeneravimas), srautų atskyrimas. 

Socialinės atsakomybės ekonominė nauda  

Mums svarbus yra ne tik darbo rezultatas, bet ir būdai, kuriais šis tikslas pasiekiamas, tai yra, mažiausiomis sąnaudomis, palankiausiomis darbui aplinkybėmis, užtikrinant gyventojų komfortą ir pragyvenimo lygio kilimą. 

Tai parodo, kad nauda verslui ir finansinė grąža valstybei yra pirmoje vietoje, bet socialinė atsakomybė turi būti matoma kaip būdas užtikrinti tvarią ir ilgalaikę grąžą visuomenei. 

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė