Patirtys DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimo statybos sektoriuje

Patirtys DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimo statybos sektoriuje

DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimo prielaidos  

Mokslinėje literatūroje esama įvairių darnaus vystymo(-si) uždavinių sprendimo pavyzdžių. Viena iš uždavinių grupių, vertinant sistemą rodiklių pagalba – darnios statybos uždaviniai. Integruotas požiūris į urbanizuotų vietovių darnią plėtrą  iškyla analizuojant BEQEST (Building Environmental Quality Evaluation for Sustainability through Time – Darnus pastatų ir aplinkos kokybės vertinimas laike) projektą. 

BEQUEST sistemoje rodikliai klasifikuojami į keturias grupes: aplinkos, ekonominius, socialinius ir institucinius. Tokiu būdu pasiekiamas tam tikras kompromisas tarp įvairių sričių bei ryšys su tarptautine sistema. BEQEST sistemoje urbanizuotų teritorijų plėtra pagal darnos reikalavimus nagrinėjama keturiais aspektais, grupuojant rodiklius į keturias grupes: plėtros aktyvumas, aplinka ir visuomenė, erdvinis lygis, laiko skalė. 

Europoje darnaus vystymosi statybos sektoriuje plėtra yra nevienoda įvairiose valstybėse, tačiau gausiausiai nagrinėjama eilėje Europos valstybių, tarp kurių Jungtinėje Karalystėje. Čia sukurta keletas rodiklių programų valstybiniame lygyje. Pristatoma JK vyriausybės pozicija subalansuotos plėtros srityje, šalies strategija ir tarptautiniai įsipareigojimai. Suformuoti kompleksai, kuriuos sudaro rodikliai, taikomi makro, mikro ir vietiniame lygiuose.

Lietuvos darnaus vystymo(-si) rodiklių sąrašas parengtas atsižvelgiant į ES dokumentuose siūlomus rodiklius ir Lietuvos nacionalinę specifiką. 

Nacionaliniai rodikliai  

Nacionalinėje Lietuvos darnaus vystymo(-si) strategijoje rodikliai sugrupuoti pagal 3 pagrindinius sektorius – aplinkos būklė, ekonominis vystymasis ir socialinis vystymasis. Šis grupavimas gana sąlyginis, nes didelė dalis pateikiamų rodiklių yra tarpsektoriniai, charakterizuojantys sektorių sąveiką.

Atskirai pateikiami regionų vystymo(-si) rodikliai, atspindintys situaciją smulkesniuose teritorijos administraciniuose vienetuose. Ypatingai socialiniai, ekonominiai bei gamtiniai skirtumai yra reikšmingi atskiruose šalies regionuose.

Pastatų ir  aplinkos atnaujinimas pagal darnaus vystymo(-si) principus  

Pasaulyje vykdomos naujos kokybės pastatų iniciatyvos,  tokios, kaip orientuotos į darnos kriterijus, apimančius inovatyvius, energetiškai taupius ir visuomenei palankius projektinius sprendimus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau pabrėžiama, jog darnios statybos esmė yra ne tik naujos kokybės objektų statyba, o, visų pirma, esamų objektų atnaujinimas ir naudojimas, nacionalinės ir regioninės pastatų atnaujinimo iniciatyvos, jų pritaikomumas Lietuvos kaimo statinių sąlygomis. Pastatų atnaujinimo idėjos nėra itin naujos.

Šią pažangią teoriją bandė populiarinti organizacijos ir mokslo atstovai, esama įspūdingų gamybinių objektų atnaujinimo atvejų, pvz., Birmingemo saldumynų gamyklos antrinis panaudojimas. Tačiau Europos valstybėse pasigendama specialių programų, skirtų apleistų pastatų sutvarkymui. Šis klausimas tik iš dalies įtraukiamas į vietinio ar regioninio lygio ekonomikos, aplinkos ar teritorijų planavimo programas. 

Pastatų renovacijos motyvai:  

  • Panaudojant esamus pastatus, mažinamos naujos statybos apimtys, taupomi gamtiniai ištekliai bei apribojamas poveikis aplinkai.
  • Tvarkant apleistus objektus, gerinamas urbanistinių struktūrų funkcionalumas ir architektūrinė išvaizda.
  • Saugomas architektūrinis paveldas, istorinius pastatus pritaikant šiuolaikiniams poreikiams. 
  • Sukuriamos naujos darbo vietos irmažinamas nedarbas vietovėje, tiek objekto pertvarkymo metu, tiek plėtojant jame naują veiklą.
  • Pagerinama aplinkos kokybė, sumažinus taršą ir atkūrus buvusių pramoninių bei šiuo metu apleistųobjektų sudarkytą kraštovaizdį. 

Prielaidos, lemiančios sprendimą rekonstruoti objektą  

  • Esminį sprendimą dėl naudojimo lemia objekto tinkama dislokacija.  
  • Kitas pagal reikšmingumą faktorius yra statybos darbų kokybė ir patikimumas. 
  • Apsisprendimą lemia santykinai mažesni rekonstravimo kaštai, lyginant su naujo objekto statyba.  
  • Vieną iš svarbesnių pozicijų užima kultūrinio paveldo išsaugojimo aspektai. 
  • Mažiau lemia dizainas, apdaila, nes tai lengviausiai pakeičiami elementai rekonstravimo metu.  
  • Senų pastatų rekonstravimas atitinka darnaus vystymo (-si) nuostatas, skatinančias žaliavų taupymą ir antrinį naudojimą, pastatų gyvavimo laiko pratęsimą.  

Pasigendama platesnio darnaus vystymo(-si) interpretavimo. Projektuose nagrinėjami tik septyni darnos rodikliai: energetinis efektyvumas, galimybė darbo vietą pasiekti pėsčiomis ar dviračiu, aplinkai palankių ir ekologiškų medžiagų naudojimas, kultūros paveldo išlaikymas, vandens taupus naudojimas, perdirbtų statybinių medžiagų naudojimas, ryšiai su vietos bendruomene.   

Apibendrinti rezultatai rodo, jog naujuose pastatuose didelis dėmesys skiriamas energijos taupymui, bet tai nėra svarbus įsipareigojimas rekonstruojant seną objektą. Taip pat yra mažesnis poreikis naudoti ekologiškas statybines medžiagas senuose pastatuose nei naujoje statyboje. Teigiamas bruožas, jog suprantama perdirbtų statybinių medžiagų naudojimo svarba atnaujinamuose objektuose bei kultūrinio paveldo išlaikymas. Abejais atvejais kreipiamas dėmesys ryšiams su vietine bendruomene, tačiau tam skiriamas ne aukštas prioritetas. Dažnai apsieinama formaliai skelbiama informacija, kurią gyventojai pamato prasidėjus statyboms, kai pagal darnaus vystymo(-si) tikslus turi būti pradedama ir užbaigiama į kiekvieno tos vietovės žmogaus poreikius ir interesus.

Kaip matome, reikalingas labiau subalansuotas požiūris į egzistuojančio pastatų fondo valdymą, į efektyvų objektų atnaujinimą, senų pastatų adaptavimo ir naudojimo procesą, kad būtų įneštas reikšmingas indėlis į darnią urbanizuotų vietovių plėtrą, todėl būtina sukurti tinkamą sistemą ir ją taikyti rekonstravimo veiklai, statiniams atnaujinti ir naujiems vystyti.  

Pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų padėti išspręsti pasitelkiamas tinkamas metodas, būtų šie: (1) apibendrinti ir įvertinti skirtingų darnos rodiklių parodymus; (2) maksimaliai suderinti suinteresuotų grupių interesus;  (3) kvalifikuotai ir pagrįstai palyginti sprendimų alternatyvas.  

Paprastai kiekvienas projektas turi ne vieną, o visą kompleksą tikslų bei poreikių. Dalyvaujant skirtingus interesus turinčioms sprendimų priėmėjų grupėms, procesas tampa dar labiau komplikuotas. Tokiu atveju susidaro konfliktinė situacija ir tinkamiausias jos sprendimo būdas yra naudoti daugiakriterinius vertinimo metodus. Pasaulio praktikoje esama daugiakriterinių metodų taikymo darniam vystymui bandymų, tačiau jie nėra visuotinai paplitę. Tam nesukurta teorinių rekomendacijų. Todėl vienas šios srities mokslinio darbo tikslų – tinkamai ir argumentuotai parinkti sprendimų priėmimo instrumentą, kad būtų išvengta galimų kliūčių objektyviam sprendimui pasiekti, įvertinant kompleksinį požiūrį ir sukuriant prielaidas racionaliai spręsti statybų sektoriaus sklaidą.  

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė 

P. s. visą straipsnį skaitykite čia:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.