Saulutė Genovaitė Markauskaitė

O, mamyte brangi, miela nuostabi,
Aukščiausiojo garbei priskyriau Tave.
Tu mus auginai, maitinai,
Puoselėjai tiesą, gėrį ir grožį.

Šiandien švenčiausia pavasario diena
Šilta, švelni, rami – lyg vaikystė skaidri.
Tau pirmosios tulpės, narcizų kvapai,
Obelų balti žiedai puošia galvą nūnai.

Tau bitučių dūzgesys, drugelių šokis,
Vieversėlio daina, pienių jūra gelsva.
Tau ramybė, tyla, tik pušų šlamesy
Tavo siela skrajoja palikusi mus.

Neregėčiau aš grožio – amžino Rojaus,
Nejausčiau pragaro, žmogaus sukurto…
Nėra žodžių daugiau dėkingumui išreikšt,
Aš skolinga likau, ačiū Tau, kad buvai.

Susišaukia dvasia su vaikais mylimais
Tu gyva visada, nes esi amžina…