In memoriam. Juozo Zykaus atminimui

In memoriam. Juozo Zykaus atminimui

Gegužės 31 dieną mus pasiekė liūdna žinia – eidamas 80-uosius metus mirė piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus. Jo mintys buvo spausdinamos kiekviename laikraščio „Statyba“ numeryje, todėl norėtume keletą iš jų prisiminti.

„Vilniaus valdžia negaili dėmesio ir pinigų dviračių takų statybai. Reikia pagalvoti, kaip efektyviai šią sukurtą susisiekimo infrastruktūrą išnaudoti. Didelių pasiekimų šioje srityje turi Indija ir Vietnamas. Vilniuje automobilių spūsčių mastui artėjant prie Indijos miestų, galima pasinaudoti pastarųjų patirtimi – dviračių taksi kroviniams ir žmonėms pervežti. Indijoje tokiu transportu užsiima žmonės, vadinami „rikšomis“. Žmonių pervežimui jie naudoja įvairių konstrukcijų dviračius ir motorolerius, taip mažindami automobilių spūstis. <…> Todėl turime pasirinkti: ar ir toliau planuosime tik dviračių takus, kuriais žiemą pravažiuoja vos keletas dviratininkų, ar imsimės planuoti metropoliteną, kuris iš esmės išspręstų Vilniaus susisiekimo problemas? (iš „Statyba“ 2020 m. Nr. 11, p. 5).

„Konstitucija skelbia, kad tauta savo šalį valdo per demokratiškai išrinktus savo atstovus, todėl rinkimai į Seimą yra didelė atsakomybė kiekvienam balsavimo teisę turinčiam Lietuvos piliečiui. Jeigu išrinksime žmones, kurie priims protingus įstatymus ir šalyje bus tvarka, ji klestės ir bus pavyzdys kaimynams. <…> Turėdami didelį pasirinkimą, būkime aktyvūs ir patikėkime valdžią tiems, kurie jau įrodė ką sugeba ar būdami valdžioje stengėsi padaryti ką nors gera. Arba suteikime galimybę pasireikšti tiems, kurie pasiryžę padaryti ką nors nauja ir konkretaus“ (iš „Statyba“ 2020 m. Nr. 10, p. 1)

„Pinigų savininkai gali galvoti esantys pakankamai turtingi, nes išeina, kad kiekviena Lietuvos trijų asmenų šeima disponuoja po 30 tūkstančių eurų. Už tokią sumą galima gyventi, nieko nedirbant, ištisus metus. Bet pažiūrėkime atidžiau. Maža to, kad mūsų uždirbti pinigai išdalinti kitiems, bet valdžia mūsų visų vardu yra pasiskolinusi 24 milijardus eurų, t. y. daugiau, nei mes esame uždirbę. Vadinasi, jeigu vartotojai, nieko nesukurdami, mūsų pinigus suvartos, o naudotojams verslas nepasiseks, kiekviena pinigų savininkų šeima liktų su daugiau nei 30 tūkstančių eurų skola“ (iš „Statyba“ 2020 m. Nr. 9, p. 4).

„Ateinanti krizė akivaizdžiai parodys, kad, pereidami iš socializmo į laisvąją rinką, nuo valdžios tvarkomo ūkio – į privačiais santykiais grįstą laisvąją rinką, savo ekonominiu ir finansiniu saugumu turime išmokti pasirūpinti patys. Sąvoką „socialinis teisingumas“ turime suprasti ne taip, kad reikia iš dirbančio ir turinčio atimti ir atiduoti nedirbančiam ir neturinčiam. Laimės turime siekti patys, o ne laukti jos iš valdžios. Ir tuo rūpintis reikėtų pradėti nuo ankstyvos vaikystės“ (iš „Statyba“ 2020 m. Nr. 7, p. 1).

„Virusas tik pagreitino tai, kas mūsų ūkį graužė jau senokai ir apie ką sočiai gyvendami nenorėdavome net pagalvoti. 3 milijardai neuždirbtų pinigų, kasmet papildydavę mūsų kišenes, vydavo bet kokias mintis apie artėjančią krizę. Žinios iš statybų sektoriaus rodo, kad ji jau mūsų kieme ar bent jau prie vartų. Kaip ir prieš gerą dešimtį metų, tik šį kartą – kitokia. Anoji buvo finansinė – trūko pinigų. Dabartinė – ūkinė. Esant civilinės paskirties objektų pertekliui ir neleidžiant privačiam verslui už savus pinigus statyti susisiekimo infrastruktūros objektus, statybos verslo ji laukia gili ir ilgalaikė“ (iš „Statyba“ 2020 m. Nr. 5, p. 1).

„O ką naujo, gero ar seniai užmiršto mums pateikė koronavirusas? Pirmiausia – tai atgrasė nuo per didelio suartėjimo, kolektyvizmo, socializmo. Teko prisiminti, kad yra valstybės, turinčios savas sienas, yra atskiros ūkinės bendruomenės, turinčios savo veiklos sferas. <…> Pradėjome mažiau judėti. Dingo automobilių spūstys. Sumažėjo oro tarša. Sumažėjo vartojimas ir šiukšlių bei atliekų gamyba. Atsirado prasmingos veiklos ir kūrybos poreikis. <…> Virusas privers sumažinti valdininkų kiekį ir jų neigiamą įtaką žmonių kūrybinei veiklai“ (iš „Statyba“ 2020 m. Nr. 4, p. 2).

Džiaugiamės turėję galimybę susipažinti su šiuo puikiu žmogumi ir skleisti jo įdėjas laikraštyje „Statyba“.

Siunčiame užuojautą Juozo Zyko artimiesiems.

Pasirašo: dr. Juozas Šalčius, Janina Puodžiuvienė ir Benita Višpulskytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.