LĖNO kaimelyje šv. Antano Paduviečio bažnyčioje rugpjūčio 6 d., sekmadienio, šv. Mišios buvo kiek neįprastos: savo pirmąsias mišias čia aukojo ir visus laimino užulėnietis VILIUS VALIONIS, kuris mišių išvakarėse buvo įšventintas į kunigus Rokiškio šv. Mato bažnyčioje. Kunigystės šventimai – tai ne tik didelė šventė pačiam Kunigui, tačiau ir mūsų parapijai.

Dar niekad Lėno bažnyčia nematė tiek susirinkusių vietinių žmonių ir suvažiavusiu kraštiečių bei svečių iš kitur palaikyti Viliaus Valionio, kurio kaip kunigo kelias prasidėjo nuo mažų dienų toje pačioje bažnyčioje. 

Šventėje dalyvavo  garbingi svečiai, kunigai, klierikai, patarnautojai. Įkvepiančią, širdis palietusią homiliją pasakė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. Gediminas Jankūnas. 

Primicijantas Vilius į žmones kreipėsi dėkodamas „…jūs esate gražiausias Dievo kūrinys, jūs esate pati laimingiausia diena, jūs esate geriausia gyvenimo knyga, jūs esate geriausias gyvenimo filmas, jūs esate gražiausias sapnas, jūs esate viltis, jūs esate Dievo dovana – man. Jūs esate mano kelio formuotojai kunigystės pašaukimo link..“

Po šv. Mišių vyko agapė, kur sutikti žmonės pasidalino savo mintimis apie šimtmečio įvykį: 

* „…žodžiais sunku nusakyti tą vidinį jausmą, kuriuo susijungė ir atsiskyrė pagarbi baimė buvusiam vietiniam žmogui, staiga tapusiam pakylėtu ir įgijusiam paslaptingų jėgų daryti įtaką žmonių bendravimui…“ 

* Kitas žmogus su vidiniu jauduliu džiaugėsi kunigu tapusiu kraštiečiu, nes „…paskutinį kartą kraštietis kunigu yra tapęs beveik prieš šimtmetį…“

* „Atsinaujino prisiminimai bendrystėje su kunigu prieš 80 metų Užugirio kaime, kuomet tuometis  kunigas man  padovanojo žieminį paltuką, nes šeima gyveno dideliame varge po ištikusio gaisro…“

Tai  gražus reginys akims, širdžiai, sielai. Džiaugsmas ir graudulys – žvilgsniai, žodžiai, gėlės… Išties, yra už ką dėkoti,  už ką atsiprašyti ir dėl ko gailėtis. Tikime, suklupus bus į ką atsiremti, būsime palaiminti, saugūs, mylimi ir globojami! Ir galima mokytis kantrybės ir užsispyrimo, tikėjimo ir vilties.

O kraštiečiui kunigui Viliui visų užugiriečių vardu norime palinkėti Dievo palaimos garbingoje tarnystėje!

„…Tauta yra praeitis, dabartis ir ateitis, gyvena ne šimtus, o tūkstančius metų, ir jos pasiekimai nevienodi. Senovės Lietuva statė savo idealu stiprią, galingą valstybę ir tauta buvo tik tie, kurie valdė šiandien kitaip, šiandien lietuvių idealas savaime kultūra…“ [„Rinktiniai raštai“, 173 p.]

O rugpjūčio 5 d. vyko tradicinė prezidento Antano Smetonos  149-ojo gimtadienio, arba Smetoninių, šventė, kuri prasidėjo mišiomis Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje ir persikėlė prie A. Smetonos paminklo Užulėnyje. Ten susirinkusius pasveikino Ukmergės meras Darius Varnas, prezidento Antano Smetonos giminaitė Giedrė Smetonaitė-Mickenė bei partizano Danieliaus Vaitelio dukterėčia Vaiva Vaitelytė. Po to teatralizuota šventė vyko Prezidento A. Smetonos dvaro kieme. 

Iš dvaro  balkono sveikino prezidentą  A. Smetoną įkūnijęs artistas: „Gangreit visas pasaulis šiandien karingas! Esame dideliame sūkuryje, dėl to nieko negalime įmatyti, kas bus paskum, bet tikimės, kad anksčiau ar vėliau susilauksime geresnio meto.“ Jis ragino susirinkusiuosius bent retkarčiais papramogauti: „renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Ir tokių viešųjų vakarų reiktų taisyti. Daugelis jų išsiilgę laukia ne tam, kad pasilinksmintų, bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą.“

Kai kurie svečiai Smetoninėms ruošėsi ne vieną dieną – rinkosi apdarus, darėsi šukuosenas, ieškojo skrybėlaičių, kostiumų, marškinių ir tinkamų papuošalų, nes pageidautinas šventės aprangos kodas buvo tarpukario stilius. Tarpukario stiliumi pasipuošusios ponios susirinko vadinamojo „Faifoklioko“. Ponių arbatėle, kitaip „Faifokliokais“ A. Smetonos laikais buvo vadinami madingi popietiniai Kauno ponių susiėjimai (iš angliškojo „five o‘clock“ – „penkta valanda“). Gurkšnodamos arbatą ponios mėgdavo deklamuoti eiles. Mugė, žaidimai vaikams bei pramoginės retro muzikos koncertas „O buvo taip…“ neleido nuobodžiauti. Programoje buvo tango, fokstrotai, valsai iš D. Dolskio ir A. Šabaniaukso repertuaro, neapolietiškos dainos, miuziklų, kino filmų bei populiarios užsienio ir lietuvių kompozitorių-estrados klasikų lengvosios melodijos – šlageriai, duetai, trio, dainų popuri. 

Visi besidomintys istorija susiduria su A. Smetonos fenomenu – jo asmenybė lyg magnetas traukia įvairių pažiūrų žmones diskutuoti apie tai, kas jis buvo, kuo nusipelnė Lietuvai. Galima visaip interpretuoti – kas būtų, jeigu būtų, tačiau istorinė tiesa yra ta, kad sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis Prezidentas A. Smetona sugebėjo tautą vesti ateities keliu, ypač ugdant tautos kultūrą ir istorinę atmintį. 

Todėl pasitinkant 150-ąjį Prezidento A. Smetonos jubiliejų turime pamąstyti ir padaryti tokius darbus, kurie įamžintų tuometinio valstybės vadovo asmenybę Lietuvių tautos dvasioje. 

Iki susitikimo kitąmet!

Užulėnietė Edita Smetonaitė

Nuotraukos iš vykusių švenčių – autorės.