PRAEITĮ PRISIMINUS IR Į ATEITĮ PAŽVELGUS

Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje birželio 6 dieną įvyko pirmasis tokio pobūdžio renginys – Lietuvos Sąjūdžio 35-erių metų jubiliejus. Jo tikslas – susitikti su seniai matytais bendražygiais, prisiminti pramintus gyvenimo takelius, pasidalinti įspūdžiais apie tai, kaip šiandien gyvena Lietuva, kokie iššūkiai jau įveikti ir kokie darbai dar laukia ateityje.

Šį renginį organizavo Jonavos r. savivaldybės viešoji biblioteka. Jonavos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susitikimą vedė Vytautas Venckūnas. Jis inžinierius, ekonomistas per eilę metų chemijos gamykloje dirbęs įvairius darbus, o paskutinės jo eitos pareigos buvo technikos direktorius. Nuo 2015 metų Vytautas yra Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio ,,Taurosta“ redaktorius. Šio leidinio apimtis – 128 puslapiai, jį Jonavos biblioteka leidžia du kartus per metus ir jau yra išleista 16 šio metraščio numerių.

Pradėdamas renginį Vytautas prisiminė tuos laikus, kai buvo Sąjūdžio Jonavos tarybos narys ir akcentavo, kad nuo to laiko aktyviai dalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Keletą kadencijų jis buvo Jonavos savivaldybės tarybos nariu (priklausė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai). Į šį renginį pakviestų buvusios Sąjūdžio iniciatyvinės grupės bei savivaldybės tarybos narių buvo paprašyta įsivaizduoti, kad jie susibūrė prie apvalaus stalo be jokio pasiruošimo ir slaptų kėslų turi papasakoti tai, kas geriausiai išliko jų atmintyje prieš įkuriant Sąjūdį, būnant Sąjūdžio tarybos nariais ir vėlesniais gyvenimo metais. Vytautas sakė: „Idėja pasimatyti su bičiuliais ir bendražygiais mano planuose buvo jau seniai. Žinojau, kad daugelis bėgant dešimtmečiams pasklido po įvairias Lietuvos vietoves ir dirbo įvairius darbus, todėl neturėjau galimybės šias man kilusias mintis išsakyti visuomenei. Tačiau šį kartą man vis tik pavyko į šį neeilinį renginį pakviesti 14 to meto sąjūdiečių. Deja, kai kurie buvę mūsų kolegos jau amžinybėje, todėl kviečiu juos prisiminti tylos minute. Sąjūdžio deleguotas Gediminas Ilgūnas buvo atkuriamojo Seimo nariu, ir nors gyveno Vilniuje, periodiškai apsilankydavo mūsų gimtojoje Jonavoje. Amžinybėje jau yra ir buvęs tarybos narys Arvydas Stirna, LR Seimo nariai Marijonas Visokavičius, ir Vaclovas Lapė, buvusi Jonavos KC direktoriaus pavaduotoja Janina Chabarova. Manau, kad šis mūsų susikaupimas yra pagarba ir prisiminimas visų kitų mūsų bendraminčių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie mūsų valstybės nepriklausomybės idėjos įgyvendinimo. Taigi, kviečiu savo bendražygius pasidalinti savo mintimis.“

Veronika Gabužienė truputį susijaudinusi prisiminė laikus, kai teko iškęsti sunkią dalią tremtyje. Moteris pasakojo: „To laiko mūsų tautiečiai turėjo nepaprastą ryžtą ir viltį, kad anksčiau ar vėliau jie pamatys nepriklausomą tėvynę. Žinoma, tai pavyko ne visiems, tačiau aš turėjau galimybę pamėginti sujungti į bendrą ratą artimoje aplinkoje buvusius politinius kalinius, tremtinius, vykdyti bendrus darbus, reikalingus gyvenimo kasdienybei ir, savaime suprantama, auginti savąsias šeimas bei galvoti apie mūsų krašto ateitį. Man visais laikais buvo neramu, kad Lietuvos ateičiai grės įvairūs pavojais ir, kaip matome, net ir šiandien vienokiu ar kitokiu būdu mes tų pavojų neišvengiame, todėl kviečiu geranoriškai burtis į gražių tikslų siekimą dėl geresnės mūsų tautiečių ateities.“

Pranas Dailidė praėjusiais laikais daugiausiai buvo susijęs su žemės ūkio reikalais ir renginio dalyviams vaizdžiai papasakojo apie paprastų mūsų tautos žmonių darbštumą, siekį bendradarbiauti ir kurti geresnį gyvenimą sau, savo šeimai ir artimiesiems. Pranas sakė: „Pamėginkime įsigilinti į savo gyvenamąją aplinką ir, manau, kad drąsiai galėsime pasakyti, jog daugelis mūsų krašto žmonių gyvena taip gerai, įdomiai ir gražiai, kaip dar niekada negyveno.“

Truputį kitokios nuomonės buvo Algirdas Grėbliūnas. Jis teigė: „Į šį renginį aš atsinešiau Sąjūdžio programą, t. y. tą, pagal kurią, mūsų įsivaizdavimu, turėjo būti kuriama Lietuvos ateitis. Deja, prabėgus dešimtmečiams, man neramu dėl kai kurių mūsų tautos ir valstybės žingsnių. Turiu omenyje vieną iš svarbiausių valstybės tapatybę atskleidžiančių sąlygų – gimtąją kalbą. Man skaudu, kad prabėgus keliems dešimtmečiams buvo nemaloniai „papildyta“ lietuvių kalbos abėcėlė, t. y. rašyboje vis dažniau pastebimos naujos raidės (x, w, q), o ir moteriškų pavardžių rašymo tradicijos kinta. Nerimą kelia ir didelis valstybės prasiskolinimas užsieniui. “

Šio renginio dalyviai Vidmantas Jankauskas ir Vytenis Aleksandraitis kėlė klausimus apie prieš 30 metų iškeltą idėją pavadinimu „Projektas – Lietuva“. Per projekto įgyvendinimo dešimtmečius pasimatė, kad šio projekto įgyvendinimui trūko aiškaus lyderio, kuris, padedamas valdžios institucijų, nukreiptų projektą tinkama linkme, todėl kraštas susidūrė su įvairiomis sunkiai išsprendžiamomis problemomis, tokiomis, kaip jaunų žmonių emigracija į užsienį, gimstamumo sumažėjimas ir bendrosios gyventojų populiacijos sumažėjimas net vienu milijonu.

Buvo prisiminti įvairių to meto įmonių vadovai, pavyzdžiui, chemijos gamyklos vadovas Bronislovas Lubys, kuris įkūrė Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kuri, nors vadovai ir keitėsi, užima reikšmingą vietą valstybės gyvenime ir šiuo metu. Jonaviečiai su didele pagarba prisimena savo garbės pilietį B. Lubį ir miesto centre pastatė jam paminklą, kuris matomas vos atvykus į Jonavą. Kai kurie mano, kad paminklas atspindi tikro gaspadoriaus žvilgsnį į savąsias valdas.

Teigiamu žodžiu buvo prisimintas ir didžiausios to meto Jonavoje statybos įmonės vadovas Jonas Saulėnas. Deja, likimas taip lėmė, kad jis jau daugiau kaip 30 metų yra amžinybėje.

Vytautas Daukševičius, tuometinis Jonavos miškų urėdas, taip pat buvo Sąjūdžio tarybos narys. Jis prisiminė laikus, kada daug dėmesio teko skirti miškininkų gyvenimo organizavimui ir teisingos krypties pasirinkimui saugant mūsų gamtos turtus. 2013 metais, baigdamas valstybinę tarnybą, urėdas išleido knygą „Girių pavilioti“ (daugiau kaip 300 puslapių). Joje galime rasti tokias paslaptingas autoriaus mintis: „Gyvenimo ir darbo metais supratau, kad nepamainoma talkininkė – užrašų knygelė. Ji pamažu tapo tikra gyvenimo drauge. Knygutės mintis suprasti ir į turinį įsigilinti buvo galima tik išmanant „slaptą raštą“, o raktą, kaip jį perskaityti turėjo tik jų autorius.“

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius perdavė sveikinimus Sąjūdį Jonavoje kūrusiems žmonėms ir pasidžiaugė, kad mūsų dienomis jam tenka daug bendrauti su jaunais žmonėmis, todėl jis gali stebėti, kaip jaunimas supranta valstybės praeitį, kokius tikslus sau kelia ir kokias jų įgyvendinimo galimybes mato savo ateityje.

Sąjūdyje dalyvavę žmonės aktyviai įsijungė ir į rajono visuomeninį ir politinį gyvenimą. Po nepriklausomybės atkūrimo pirmuoju Jonavos rajono tarybos pirmininku buvo išrinktas Edmundas Gedvilas. Jis dalyvaudamas Sąjūdžio tarybos veikloje aktyviai bendradarbiavo ir su spauda. Pagrindinis informacijos šaltinis tuo metu buvo laikraštis „Jonavos balsas“. Jo redaktorius Julius Lenčiauskas, kaip paaiškino šio renginio organizatorius, taip pat buvo pakviestas į renginį, tačiau atvykti negalėjo.

Rajono architektas Virginijus Vizbaras ir visuomenininkas Vygaudas Juknelis prisiminė laikus, kai pasimatė eilinio žmogaus aktyvi pozicija dalyvauti visuomenės gyvenime. Labai ryškus sąjūdyje dalyvavusių žmonių bruožas – vidinis pasiryžimas ir drąsa ne tik išsakyti savo mintis, bet ir ieškoti bendražygių įvairių idėjų įgyvendinimui. Pravartu prisiminti, kad jonaviečiai gyveno ypatingoje aplinkoje, nes Rukloje buvo įsikūręs didelis karinis dalinys ir žmonės puikiai suprato, kad reikia nepamiršti apie galimus pavojus. Buvo prisiminti ir įvairūs visuomenei svarbūs renginiai, kuriuos vykdyti tais laikais nebuvo prašoma jokių valdžios leidimų, todėl daugelio atmintyje išliko tas nerimo jausmas dėl galimų pasekmių už dalyvavimą tokio pobūdžio veikloje.

Šį renginį įdomiai papuošė muzikiniai kūriniai, kuriuos atliko Jonavos merginų popchoro ,,Šuldu Buldu“ dainininkės (vadovas E. Laimikis).

Pagarbiai buvo prisiminti Sąjūdžio dalyviai iš Vilniaus, tokie, kaip Romualdas Ozolas, kurie buvo atvykę į Jonavą su kūrybinėmis mintimis ir padrąsinančiais žodžiais aktyviai jungtis į prasidedantį naują gyvenimą.

Renginio dalyviai padėkos žodžius išsakė Jonavos viešosios bibliotekos direktorei ir kitiems darbuotojams už suteiktą svetingą pastogę, skanią arbatą ir gražius palinkėjimus.

Apibendrinant šį susibūrimą galima būtų pasakyti pasikalbėjimų metu nugirstą mintį apie tai, kad įvairių negandų gyvenime buvo, yra ir bus, tačiau kiekvienas žmogus, turėdamas kūrėjo dvasią ir atsakomybės pojūtį, gali nesunkiai prisidėti prie to, kad į gyvenimą galėtume žvelgti su optimizmo dvasia.

Juozas Šalčius, žurnalistas, socialinių mokslų daktaras

Už pagalbą rengiant straipsnį spaudai autorius dėkoja VU humanitarinių mokslų bakalaurei Benitai Višpulskytei

Renginio akimirkos (autoriaus nuotraukos)